Šimtas ir aštuoniolika

Klaipėdoje veikianti šokių mokykla CODA, vadovaujama Ingos Briazkalovaitės, savo aštuonioliktąjį gimtadienį nusprendė paminėti kartu su profesionalaus Lietuvos baleto šimtmečiu, kuris bus švenčiamas gruodžio 4-ąją – dieną, kai Valstybės teatre įvyko Léo Delibes’o baleto „Kopelija“ premjera. Netikėta ir malonu buvo sulaukti kvietimo prisidėti prie šios šventės ne tik stebint Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre lapkričio 9 d. vykusį koncertą, bet ir koncerto metu trumpai pasidalinant Lietuvos baleto istorijos žiniomis, kalbinant koncerte dalyvaujančius svečius, vienaip ar kitaip susijusius su baletu ir su CODA. Koncertą režisavo Rūta Bunikytė.

Pirmoji Lietuvos baleto mokykla keleriais metais vyresnė už patį baletą – norint žengti į sceną, visų pirma reikia lavinti kūną, artistinius sugebėjimus. To ir mokė pirmuosius savo studentus Olga Dubeneckienė, dar 1921 m. Kaune įsteigusi baleto mokyklą, kurios auklėtinės po metų, 1922-aisiais, laikinosios sostinės žiūrovams prisistatė dviejų dalių koncertu. Tad ir pirmoji mokyklos CODA kompozicija „Siuita“ pagal Edvino Martono muziką, kurią, kaip ir daugelį kitų koncerte rodytų epizodų, sukūrė mokyklos vadovė, aiškia kompozicine struktūra, paprastais, tiksliais ir darniais judesiais kiek priminė pamoką, pristatančią baleto judesius ir jų kombinacijas.

Inga Briazkalovaitė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, su savo alma mater palaiko glaudžius ryšius: Vilniuje klasikinio šokio mokslus tęsė ar tęsia dešimt merginų, pirmąją pažintį su baletu gavusių būtent CODOS repeticijų salėse. Tarp jų – Elzė Kotryna Pilinkutė, muzikaliai ir stilingai atlikusi variaciją iš baleto „Šopeniana“ (šį baletą pagal Frédérico Chopino muziką dar XX a. pirmajame dešimtmetyje sukūrė choreografas Michailas Fokinas). Šį romantinės nuotaikos kupiną monologą pakeitė grakšti „Perlų pasaka“ pagal italų kompozitoriaus Amilcare Ponchielli operos „Gioconda“ muziką.

Koncerto staigmena – bendra kūryba su Klaipėdos koncertų salės Kameriniu orkestru (meno vadovas Mindaugas Bačkus): lydimos gyvos muzikos, scenoje plazdėjo „Sniegenos“ pagal Karlo Jenkinso muziką, o Klaipėdos koncertų salės repertuaro meno vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė užsiminė, kad ir ateityje laukia bendri CODOS ir Kamerinio orkestro sumanymai.

Pirmosios koncerto dalies akcentas – klasikinis baletas, kurio estetiką gražiai perteikė CODOS auklėtinės Elzė Levickaitė, Veronika Rožkova ir Gabrielė Raudytė. Jų „Deimančiukai“ – klasikinių variacijų pynė pagal Danielio-François Aubero „Grand Pas Classique“. Šis epizodas organiškai peraugo į pirmosios dalies kulminaciją – „Grand Pas“ iš Ludwigo Minkaus baleto „Don Kichotas“, kuri prasidėjo iki pusės nuleidus uždangą. Tikslus baletinių kojų ornamentas tarytum paruošė sceną efektingam Latvijos nacionalinės operos pagrindinių baleto solistų Julijos Brauer ir Kārlio Cīrulio pasirodymui. Džiugu, kad jie nepasididžiavo atvykti į Klaipėdą: Latvijos baletas vyresnis už Lietuvos baletą trejais metais ir trimis dienomis – profesionali baleto trupė Rygoje veiklą pradėjo 1922 m. gruodžio 1 d. baletu „Tuščias atsargumas“. Brauer ir Cīrulį pastaraisiais metais kelis kartus teko matyti Rygos scenoje (taip pat ir naujausiose premjerose – baletuose „Tuščias atsargumas“ ir „Esmeralda“). Jie šoko užtikrintai ir skoningai, Cīrulis nesutriko, per anksti pasigirdus jo variacijos muzikai, ir sustojęs scenoje kantriai palaukė, kol įrašas bus paleistas iš naujo. Šuoliai, sukiniai, raiškios pozos ir sklandžios judesių jungtys, temperamentas ir mėgavimasis pačiu šokiu – tuo pasižymėjo svečiai iš Latvijos, tuo klasikinis baletas ir šiandien žavi žiūrovus.

Antroje koncerto dalyje parodyti šiuolaikinės choreografijos kūriniai: „Ateitis“ pagal Park Minjoo muziką, „Šiuolaikinis tango“ pagal Davido Garretto aranžuotą Ludwigo van Beethoveno „Scherzo“ (vėl grojo Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras), „Ilgais rudens vakarais“ pagal „Big Score Audio“ muziką; kompozicija „Užkalbėjimas“ pagal Jekaterinos Šelechovos muziką, kurią CODOS auklėtinėms sukūrė choreografas Renaldas Stasiūnaitis. „Vasarvidžio nakties sapne“ pagal „Musica Nuda“ kūrinį „Complici“ nemažai dėmesio buvo skiriama ne tik šokiui, bet ir vaidybai, režisūrinėms detalėms. Dinamiškumo kompozicijai suteikė kostiumų elementai – vainikai, paaiškinantys kūrinio pavadinimą.

Koncerte dalyvavęs dabartinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas palinkėjo CODAI ir savo buvusiai kolegei sėkmės – kaip ir pasirodymą stebėjęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, sužavėtas įvairios koncerto programos.

Unikali CODOS mokyklos puoselėjama choreografinė forma – vertikalusis šokis, su kuriuo niekur kitur Lietuvoje nėra galimybių susipažinti. Šio šokio pradininkė – Inga Briazkalovaitė, pristačiusi įvairias vertikaliojo šokio programas pačiose įvairiausiose vietose (Vilniuje teko matyti jos darbus ant Šiuolaikinio meno centro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasadų). Vertikalusis šokis gimė 2017 m. būtent čia, ant senojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fasado. Per pirmąjį pasirodymą kartu su Briazkalovaite šoko Aurelijus Liškauskas bei du atlikėjai iš Olandijos. Tad neatsitiktinai aštuonioliktojo CODOS gimtadienio šventę vainikavo vertikaliojo šokio kompozicija „Žemas skrydis“ pagal Ramino Djawadi muziką „Light of the seven“. Joje kartu su mokyklos auklėtinėmis šoko ir CODOS vadovė Inga Briazkalovaitė.

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama