Ką nupirko Drakula
7 meno dienos
Turinį įkėlė
Rengdamasis filmuoti „Bramo Stokerio Drakulą“ (LRT Plius, 22 d. 21 val.) Francis Fordas Coppola pasižiūrėjo daug klasikinių kūrinių, tarp jų W.F. Murnau „Nosferatu. Siaubo simfoniją“, Sergejaus Eizenšteino „Ivaną Rūstųjį“, Orsono Welleso, Akiros Kurosawos filmus. Pasak režisieriaus, jo tikslas buvo rasti pasakojimą atitinkančias išraiškos priemones: „Norėjau sukurti filmą, kuris stiliumi primintų kurtus ties amžių riba, kai kinas buvo fokusininkų veiklos sritis.“
XIX a. pabaiga, kai pasirodė Stokerio romanas, – technologinių sukrėtimų laikas, todėl Coppola rodo kraujo perpylimą, rašomąsias mašinėles, fonografus ir, žinoma, zootropus (judančių piešinių rodymo įrenginių vardu pavadinta ir Coppolos studija) bei ankstyvųjų pornofilmų pavyzdžius. Specialiųjų efektų specialistų vietą užėmė Coppolos sūnus Romanas, tyrinėjęs senoviškus triukus su kino kamera. Tad filmavimas priminė kelionę į nebyliojo kino laikus, o aikštelėje suskambo pamiršti žodžiai: triguba ekspozicija, veidrodis, siluetas, skirtingas kino juostos greitis...
Romano apie vampyrą Drakulą siužetą žino visi, tad siūlau pasinerti į kino archeologijos malonumus – nuo ekrano (tegu ir mažo) sunku bus atitraukti akis, juolab kad pagrindinius vaidmenis filme kūrė Gary Oldmanas, kurio Drakula Londone ieško į mirusią žmoną panašios moters, Anthony Hopkinsas, Keanu Reevesas, Winona Ryder (beje, režisierius norėjo, kad filmas atspindėtų moteriškąją knygos interpretaciją), Tomas Waitsas. Filmas buvo pelningas, padėjo sumokėti skolas ir prisidurti keliasdešimt akrų vynuogynų bei gotiško stiliaus pilį. Coppola juokėsi, kad tai nupirko Drakula.
Mančesteris prie jūros – mažas miestelis, maždaug valanda kelio nuo Bostono. Čia viskas liudija provinciją – architektūra, namų interjerai, žmonių drabužiai, įtarūs žvilgsniai. Gali pasirodyti, kad Li Čandleris (Casey Affleck) po skyrybų su žmona pabėgo iš miestelio, nes jį slėgė pilka ir nyki erdvė. Jis išsirengs į gimtinę sužinojęs, kad mirė brolis. Čia Li lauks įprasti laidotuvių ritualai ir netikėtumas – brolis Džo patikėjo jam globoti savo paauglį sūnų ir paliko visą turtą. Kennetho Lonergano „Mančesteris prie jūros“ (LRT, šįvakar, 21 d., 22.45) bus apie tai, kodėl Li nenori grįžti, prisiimti atsakomybės už sūnėną (Lucas Hedges), bet atsakymai į klausimus bus kitokie, nei sufleruotų žiūrovo patirtis. Režisierius rodo kasdienybę, kurioje tarsi ryškinamame negatyve pamažu ima ryškėti praeities drama, tačiau atsisako pasakoti dar vieną banalią atgimimo istoriją, ir tai šio niūraus filmo privalumas. Lonerganas nesmerkia, neteisina, neidealizuoja savo herojų, jis tik siūlo įsižiūrėti į tikrovę, kuri tiesiog abejinga viskam. Į ją režisierius žiūri ironiškai.
Dabar itin madingų, vizionieriais vadinamų režisierių filmai, prisipažinsiu, sukelia įtarimų, nes už garsių pareiškimų dažnai slypi kičas, noras provokuoti žiūrovą ir kartu jam imponuoti savo drąsa. Yorgosas Lanthimosas filmuose dažnai „perdainuoja“ antikinių tragedijų ir šiuolaikinių romanų ar populiariosios kultūros motyvus. Filme „Prasti reikalai“ (TV3, 22 d. 22 val.) bus šiek tiek „Frankenšteino“, „Pigmaliono“, „Žmogaus dramblio“ ir net „Barbės“. Ekscentriškas mokslininkas Godvinas (Willem Dafoe) sugrąžina gyvybę nusiskandinusiai merginai. Bela (Emma Stone) atsibunda kaip tabula rasa, nes mokslininkas jai persodino kūdikio smegenis, ir vadina Godviną santrumpa „God“, galinčia reikšti ir Dievą. Mokslininkas moko Belą visko – kalbų, įpročių, pasaulio, tačiau ji nenori likti tik laboratorijos eksponatu. Keliaudama tarp Londono, Aleksandrijos ir Paryžiaus Bela pažins sekso ir prievartos, pesimizmo ir idealizmo, kapitalizmo ir socializmo, patriarchato ir santuokos niuansus. Todėl neklauskite, kokį filmą sukūrė Lanthimosas – feministinį ar mizoginišką.
Žinoma, „Prasti reikalai“ yra satyra, o Bela primena apšvietos laikų filosofinių pasakojimų veikėjus, kurie, vilkėdami įvairius kostiumus, persikeldami į skirtingas epochas, pirmiausia testavo savąją. Tik kad Umberto Eco buvo teisus sakydamas, jog apšvietos laikai baigėsi ir žmonija sparčiai žengia link naujųjų viduramžių. Todėl įtariu, kad barokiški, sufantazuoti, perdėtai sureikšminti ir groteskiški „Prasti reikalai“ – ne tiek režisieriaus būdas apnuoginti naują, jo akyse gimstantį pasaulį, kiek tikslas savaime, kai užtenka grožėtis įspūdingais kostiumais, scenografija, peizažais.
Luca Guadagnino kuria filmus, kuriuose viskas gražu, jis yra rafinuotų interjerų dizaineris ir mados žurnalų susižavėjimo objektas. Jo filmas „Varžovai“ (LNK, 22 d. 21.30) pasirodė pernai ir iškart sužadino keistas diskusijas apie meilę. Mat filmo veikėjai yra teniso žvaigždės, o kortuose skamba žodis love – taip dažnai įvardijamas pralaimėjimas, kai žaidėjas nesurinko nė vieno taško ir žaidžia tik iš meilės sportui.
Siužetas paprastas: buvusi teniso žvaigždė Taši (Zendaya) tampa savo vyro (Mike Faist) trenere. Kad nutrauktų nesėkmių laiką ir išbristų iš krizės, korte jis turi susikauti su buvusiu savo geriausiu draugu Patriku (Josh O’Connor) – šis anksčiau buvo ir Taši meilužis. Kažkas pastebėjo, kad Guadagnino pasakoja apie tenisą pirmiausia kaip apie erotinę patirtį. Pridurčiau, kad režisierius sujungia erotinę komediją su sportine drama. Bet tai silpnokas kokteilis apie „pirmojo pasaulio“ problemas.
Kristofferio Borgli filmo „Bloga nuo savęs“ (LRT Plius, 27 d. 21.33) veikėja Signė (Kristine Kujath Thorp) pas mus tikrai taptų žvaigžde, kaip ir kiekvienas ar kiekviena, visiems pasakojantys apie savo ligas. Tokių tiek daug, kad kiekvieną kartą, kai įsijungiu televizorių ar atsidarau lietuvišką tinklalapį, nuliūstu supratęs, jog tauta sunkiai ir nepagydomai serga.
...Signė dirba kavinėje ir gyvena su pradedančiuoju dailininku Tomu. Kai jo paroda susidomi žiniasklaida, Signė negali su tuo susitaikyti. Bet kai ji suserga ir, kaip dabar sakoma, ima dosniai dalytis žiniomis apie savo kraupią būseną socialiniuose tinkluose, dėmesys vėl susitelkia į Signę. Pasirodo, sirgti galima ir negražiai, jei nori sulaukti meilės ir dėmesio.
Jūsų – Jonas Ūbis
Autorius: 7 meno dienos
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama