Sankirtų pradžia

Spalio 18-ąją prasidėjo festivalis „Gaida“. Šių metų idėja „Recycling & Crossover“ ne tik skelbia muzikos kūrybos ir atlikimo, perdirbimo ir susikirtimo idėjas, bet ir sutampa su Lietuvos kultūrai reikšmingu laikotarpiu. Neoficiali festivalio pradžia įvyko jau rugsėjo 23 d. Jakubo Józefo Orlińskio baroko ir populiariojo džiazo susijungimu, o praėjusio šeštadienio vakarą Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje pasirodė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigavo britų dirigentas Jonathanas Bermanas, solavo svečiai iš Škotijos bei Pietų Korėjos ir įvyko pasaulinė premjera.

Šiemet festivalio „Gaida“ fokuse – trys labai skirtingi kūrėjai: švedas Andersas Hillborgas, prancūzas Pascalis Dusapinas ir škotė Helen Grime. Jos, jauniausios iš šio trejetuko, kūriniai skambėjo atidarymo koncerte. Grime tarptautinėje scenoje atpažįstama dėl savo simfoninės kūrybos ir unikalios muzikinės kalbos. Autorė nesibodi tradicinių instrumentų sudėčių ir klasikinių formų, tačiau tai jos kūryboje susilieja su unikalia muzikine kalba. Vien šiame koncerte buvo galima pastebėti jos dėmesį perkusiniams ir pučiamiesiems instrumentams, kuriais kuriamas akustinis erdvės įspūdis, užpildoma aidinti faktūra.

Koncertą pradėjo Grime „Limina“ dideliam simfoniniam orkestrui, sukurtas pagal norvegų rašytojo Tarjei Vesaaso novelę „Ledo rūmai“. Idėjos aprašymas teikia užuominą, kad tai labiau atmosferinis kūrinys, kuriame epizodai atskleidžia tam tikras veikėjos būsenas, patiriamas keliaujant per skirtingas erdves. Bet nereikėtų suklysti – tai ne ambientinis, minimalistinis ar impresionistinis kūrinys. Atkuriami įspūdžiai kupini įtampos, nerimo ir tamsos. Klausantis ypač išsiskyrė erdvės pojūčio kūrimas. Grime mėgsta atkurti regimuosius įspūdžius ir tam tikslui orkestrą praplečia trigubomis medinių pučiamųjų ir mušamųjų grupėmis.

Meilė išraiškingiems pučiamiesiems ir perkusiniams instrumentams persidavė ir Koncerte trimitui „night-sky-blue“ („Nakties dangaus mėlyna“). Šį koncertą festivalio svečiai skyrė Lietuvos kultūros bendruomenei ir išreiškė palaikymą jos kovai už kultūros išsaugojimą. Solistė – škotų trimitininkė Matilda Lloyd. Šio vienos dalies kūrinio esmė – pagrindinė trimito melodija. Iš pradžių ji gana paprasta, kone fanfariška. Skambant kūriniui ji nuolat sugrįžta, darosi vis sudėtingesnė, transformuojasi, kol kulminacijoje virsta chaotiška ir kone praranda balansą. Orkestras perima kiekvieną melodijos pokytį, o kartu ir nuo santūrumo iki siautulingumo besikeičiančią būseną. Solistė puikiai suvaldo skirtingas stichijas, užfiksuotas partitūroje.

Atidarymo koncerte įvyko ir lietuviška premjera – nuskambėjo Vytauto Germanavičiaus „Twilight Tide“ („Saulėlydžio banga“). Germanavičius čia taip pat stengiasi atkartoti regimuosius įspūdžius – šviesos atspindžius jūros ar vandenyno paviršiuje, tačiau tai daro visiškai kitaip nei Grimes. Nors aprašyme pabrėžiama ramybė, su „Limina“ ši kompozicija kontrastavo savo energija ar net žaismingumu. Nuo pat pirmųjų taktų darosi aišku, kad svarbiausias variklis – ritminės struktūros, atkuriančios nuolatinį judėjimą. Nepastovus ir charakteringas ritmas, mikrointervalika kūrinio epizoduose kuria skirtingas ir intriguojančias faktūras. Galima justi tą pirminį sumanymą, kai vienas motyvas nuraibuliuoja per visą orkestrą, tačiau tai labiau priminė ne vientisą audinį, o gyvą ekosistemą, tarsi minią, kurios visuma susideda iš individualių balsų.

Germanavičius mini, kad čia naudojama senųjų liaudies dermių intervalinės struktūros, sutartinių garsaeiliai, rugiapjūtės dainos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinio fragmentas. Prieš klausantis panašių apibūdinimų visada kyla klausimas, ar tai nebus citatos vien dėl citavimo. Prie to priartėta tik vieną kartą, kai varpais nuskambėjo Čiurlionio melodija (kuri, prisipažinsiu, negaliu atsakyti). Tačiau Germanavičius išlaiko balansą, liaudiškus motyvus labiau įkomponuodamas harmoniniu lygmeniu.

Antroji koncerto dalis mane intrigavo labiausiai. „Gaida“ reikšmingai prisidėjo prie mano meilės šiuolaikinei muzikai, todėl ir 2020 m. festivalio fokuse buvusi kompozitorės Unsuk Chin kūryba tąkart tapo atradimu. Koncertas smuikui Nr. 1 – vienas garsiausių jos opusų, o pernai išleistas Berlyno filharmonijos įrašas (dirigentas Simonas Rattle’as, solistas Christianas Tetzlaffas) nuolatos sukosi mano grojaraštyje. Smalsumą skalsino ir noras gyvai išgirsti Pietų Korėjos smuikininką Inmo Yangą, ir tai, kaip LNSO pavyks interpretuoti šį kūrinį. Koncertas parašytas klasikine keturių dalių simfonine struktūra, tačiau muzikinė kalba išskirtinė ir sudėtinga, solo partija iš solisto reikalauja nepaprasto garso valdymo. Privalumas klausantis pažįstamo kūrinio – galimybė susikoncentruoti į atlikimo niuansus ir mėgautis interpretacija. Gyvo atlikimo metu išryškėja tai, kad kūrinys yra smuiko garso galimybių išbandymas. Yangas sužavėjo gebėjimu valdyti net subtiliausius niuansus. Orkestrui taip pat kliuvo užduotis nenusileisti solistui preciziškumu. Ir dirigento Bermano pastangomis LNSO tai beveik pavyko.

Solistai po savo koncertų atliko bisus, sakyčiau, tiksliai atspindinčius jų pačių charakterį. Lloyd pagrojo labai gražią, lyrišką tradicinės škotų dainos „A Red, Red Rose“ (pagal Roberto Burnso poemą) melodiją, atliepiančią jos pačios bei Grime tautybę ir lyrišką prigimtį. Yangas pagriežė Georgo Philippo Telemanno Fantaziją B-dur, kurioje išryškėja jo virtuoziniai sugebėjimai ir unikalus interpretacinis balsas.

Šiemet „Gaidos“ pagrindinė tema „Recycling & Crossover“ – perdirbimas, jungtys ir sankirtos, pasireiškiantys muzikiniu tvarumu. Šiame koncerte tai išryškėjo keletu aspektų. Pirmiausia daugelis kompozicijų tam tikra prasme perdirba klasikinius standartus – remiasi tradicinio orkestro sudėtimi ir klasikinėmis formomis, tačiau jaučiama unikali kiekvieno kompozitoriaus muzikinė kalba. Antra, susikerta tautiškumo keliai: Grime ir Lloyd yra škotės, Chin ir Yangas – iš Pietų Korėjos, o Germanavičiaus kompozicijoje reikšmingą vietą užima senosios lietuvių muzikos pagrindas. Nepaisant to, nė vienas programos kūrinys nebuvo tiesmukai „tautiškas“, tai atsiskleidė tik bendrais bruožais.

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama