Kunigo R. G. Skrinsko ginklas prieš užmarštį: kodėl kaimo koplytėlės svarbesnės, nei manome?

Kovo viduryje Onuškyje įteikta Donato Malinausko – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro – kultūros premija. Šiemet jos laureatu tapo Šėtos bažnyčios klebonas ROBERTAS GEDVYDAS SKRINSKAS – dvasininkas, kuris ne tik rūpinasi parapijiečių sielovada, bet ir nuosekliai saugo Lietuvos kultūros paveldą.

Pasak kunigo R. G. Skrinsko, koplytstulpiai ir kiti paveldo objektai yra daugiau nei dekoratyvios praeities liekanos – tai lietuvių tautos savasties dalis. Šiandienių karų kontekste jis juos lygina su simboline kova dėl paminklų Ukrainoje.

„Kas saugo ženklus žemėje, tas saugo ir pačią žemę“, – tikina dvasininkas. Vis dėlto, klebono teigimu, kai kurių paminklų, ypač kapinių koplyčių, būklė šiandien yra tragiška.

Kultūros paveldo išsaugojimas šiandien

Kunigas R. G. Skrinskas sutinka su mintimi, kad mažose kaimo parapijose dvasininkas neretai lieka vienas su visa administracine našta. Klebonas jau ne vienus metus Lietuvoje žinomas kaip aktyviai siekiantis išsaugoti kultūros paveldą regionuose. Vis dėlto mano, kad šiandien susikalbėti su institucijomis kartais sunkiau, nei buvo įmanoma sovietmečiu.

„Valdininkai dažnai reaguoja atsainiai, o atsakymų tenka laukti ilgai“, – dabartinę situaciją kultūros paveldo srityje vertina pašnekovas.

Klebonas teigia, kad didžiausia problema – ne pinigų stoka, o perteklinė biurokratija. Kovoti su ja tenka pasitelkiant viešumą. Paveldo puoselėtojas, šiuo metu tarnaujantis Kėdainių rajone, skelbia valdininkų atsakymus internete, kviečia visuomenę ir politikus pažvelgti į tikrąją padėtį.

Kunigo R. G. Skrinsko nuomone, tik sumažinus perteklinius reikalavimus ir sugrąžinus institucijoms atsakomybės jausmą, Lietuva turės realią galimybę išsaugoti tai, kas dar likę.

Autorius: Rokas Simanavičius, Tomas Kemzūra, Juozas Ruzgys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama