Rekomenduoju meną: Jono Genio „TOP5“
VE
Turinį įkėlė
„Kultūros uosto“ rubrikoje „Rekomenduoju meną - TOP5“ kviečiame klaipėdiečius, įvairių sričių atstovus, kad jie pasidalintų penkiais didžiausią įspūdį jiems palikusiais kultūros ir meno atradimais.
Šiandien „Kultūros uoste“ savo rekomendacijų „TOP5“ pateikia archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius prof. Jonas Genys.
1. Paskaityti Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, Alfonso Eidinto knygą „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs kontrafaktiniai pasakojimai“
Turime kaip niekada daug istorikų parašytų knygų. Smagu, kad pasipildė 1923 metų Klaipėdos įvykių istoriografija. Bet šį kartą ne apie tai.
Su didžiuliu malonumu per porą dienų perskaičiau Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.
Tai Lietuvos pusmečio gyvenimo istorija prieš 1940 metų okupaciją. Tiesą sakant, pradžioje net negalėjau patikėti tuo ramiu Lietuvos gyvenimu 1940 m. pirmoje pusėje. Tai lengvai skaitymui pasiduodanti istoriko knyga.
Verta paskaityti net ir tiems, kurie nėra istorinių knygų fanai.
Labai puiki kito istoriko A. Eidinto knyga „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs kontrafaktiniai pasakojimai“. Tai gana naujas Lietuvoje istorijos žanras, kai istorikas užpildo šaltiniuose paliktas tuščias dėmes. Labai įdomu.
2. Pamatyti „Stasys Museum“
Man atrodo, kad naujausias, moderniausias ir visomis kitomis savybėmis „ ...ausias“ muziejus Lietuvoje - „Stasys Museum“ Panevėžyje.
Jo statybą, įrengimą prižiūrėjo ir kūrė garsus dailininkas Stasys Eidrigevičius.
Man, muziejininkui, viskas pasirodė tobula, pradedant registracijos zona, kavine, paties dailininko sukurta informacinių ženklų sistema (kurios pačios savaime yra meno kūrinėliai) baigiant autoriaus darbų ekspozicija ir laikinų parodų aukštu.
Gausybė Stasio Eidrigevičiaus darbų man atskleidė kitokį kūrėją, nei įsivaizdavau.
Anksčiau vykome į Panevėžį dėl Juozo Miltinio teatro, o dabar - dėl „Stasys Museum“.
3. Dalyvauti Vilniaus knygų mugėje
Klaipėdiečiai esame lepinami renginiais. Visgi man didžiulį įspūdį palieka Vilniaus knygų mugė.
Kasmet ten nuvykstu. Ir ne vien dėl gausybės leidyklų (tarp jų ir klaipėdiečių), knygų gausos, bet dėl atmosferos, susitikimų su autoriais, diskusijų.
Pasakyčiau - tai intelektinė Lietuvos fiesta. Ten sutinki netikėčiausių pažįstamų, kurių seniai nebuvai sutikęs, seniai nesilabinai.
Gali dalyvauti knygų pristatymuose, pasiklausyti protingų žmonių kalbų. Kas be ko - tikrai gali pasirinkti netikėčiausių ir pigesnių nei knygynuose knygų. Taip, tai keturių dienų šventė visai skaitančiai ir mąstančiai Lietuvai.
Jei neplanavote mugėje apsilankyti šiemet - nieko tokio. Mugė bus ir kitąmet.
4. Pasiklausyti Violončelės festivalio koncertų
Visi klausomės įvairios muzikos - populiariosios, klasikinės, etno. Viskam yra laikas, vieta, proga.
Paskutiniu metu Klaipėdoje „atradau“ Violončelės festivalį ir apskritai - Klaipėdos kamerinį orkestrą, vadovaujamą Mindaugo Bačkaus.
Niekada neįsivaizdavau, ką ir kaip galima sugroti violončele, kitais styginiais. Puiku! Ypač kai atsiranda kokie nors netikėti instrumentai.
Klaipėdoje yra ir kitokios muzikos puikių koncertų, puikių atlikėjų. Turime ir „Švyturio“ areną, kurioje galime pasiklausyti puikių, kad ir senstelėjusių, pasaulinio lygio žvaigždžių. Ruošiuosi į Chriso Normano koncertą.
5. Atsipalaiduoti vaikščiojant pajūriu
Pasivaikščiojimas pajūriu, ypač pavasarį ir žiemą, - puiki poilsio forma.
Kaip sakoma - tai pramoga, verta milijono.
Po to kavos puodelis kavinukėje prie jūros. Tai išties mūsų, gyvenančių senųjų pajūrio kuršių žemėje, privilegija.
Mums daug kas gali to pavydėti.
Autorius: VE.LT
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
