Festivalis „Impresijos“ žadino lietuvybę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų

Jau septintą kartą nuskambėjęs tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“ šiemet pasiūlė net 25 koncertus Lietuvoje ir užsienyje. Dauguma jų – net 17 – vyko Klaipėdoje, kur kamerinė muzika pripildė svarbiausias miesto kultūrines erdves: Prano Domšaičio galeriją, Klaipėdos koncertų salę, „Pajūrio krantą“, Klaipėdos pilies muziejų, LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salę, Marijos Taikos Karalienės ir Kristaus Karaliaus bažnyčias. Agnė BENETYTĖ   Kaip pasakojo „Impresijų“ organizatorė Inga Maknavičienė, festivalio antrosios dalies „Gaudeat Impressions“ tarptautinė programa sujungė pasirodymus ir Vokietijoje – Renhofo pilyje, Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, ir Latvijoje – Rygos Juodagalvių muziejuje, ir Varšuvos Szustra rūmuose (dabar ten įsikūrusi Varšuvos S. Moniuškos muzikų draugija), ir Suvalkų Jėzaus širdies Romos katalikų bažnyčioje. Koncertai užsienyje surengti bendradarbiaujant su draugais iš tenykščių aukštųjų mokyklų ir lietuvių bendruomenėmis Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje „Gaudeat Impressions“ įsiminė teminiais-edukaciniais koncertais, žadinančiais istorinę atmintį, skirtais reikšmingiems istoriniams įvykiams ir asmenybėms. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai verčia permąstyti tapatybę ir kultūrinę atmintį, o lietuvių diasporai pasaulyje festivalis tampa tiltu tarp šaknų ir dabarties. Muzikos menas – opera, miuziklas – čia tampa kalba, kuria pasakojama apie Lietuvos istoriją, jos didžiųjų asmenybių išmintį ir klaidas. Festivalis kviečia pažinti, įvertinti ir įsivertinti tautos kelią tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų – ypač sprendžiant esminius tautos išlikimo klausimus. Plačiau apie festivalį, kurį globoja Klaipėdos miesto savivaldybė, – pokalbyje su I. Maknavičiene.  

Didelis projektas

– Pastaraisiais metais į „Impresijų“ festivalį įsiliejo „Dangiški klavyrai“. Tai tarsi dar vienas festivalis festivalyje. Kaip gimė jų idėjos? – Daugelį metų Klaipėdoje organizuotų tarptautinių konkursų-festivalių „XXI a. menas Klaipėdoje“ (2010), „Renaissance“ (2014), „Baltijos perlai“ (2016), „Impresijos“ (2021) ir kitų paskutiniai akordai nuskambėdavo Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje. Svarbia ir gražia tradicija tapo finalinių koncertų, kuriuose pasirodydavo konkursų vertinimo komisijų nariai bei pirmųjų vietų ir didžiojo prizo laimėtojai, organizavimas šiame išskirtiniame Lietuvos kurorte. Šiuos renginius visuomet vainikuodavo klebono R. Adomavičiaus palaiminimas. Tad idėja sukurti ką nors skirta būtent šiai bažnyčiai ir Neringai brendo lyg burgundiškas vynas – kol 2023 m. vasarą ji buvo ištarta šios bažnyčios klebono lūpomis. Tuomet prasidėjo intensyvus idėjos generavimas – diskusijos apie festivalio aktualumą, turinį, tarptautiškumą ir galimybes. Buvo sugalvotas pavadinimas – tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Dangiški klavyrai. Dvasinių kultūrų sintezės ir metamorfozės“, parengtas projektas finansavimui. Džiugu, kad mūsų puoselėtos idėjos buvo išgirstos – Neringos kultūros projektų finansavimo komisija skyrė paramą, o Neringos meras D. Jasaitis kartu su KU rektoriumi prof. A. Razbadausku sutiko tapti festivalio globėjais. Taip, vienijant skirtingas kultūras ir tautas, skatinant lietuvybės puoselėjimą ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių menininkų, 2024–2025 m. įvyko pirmieji du tarptautiniai festivaliai, kuriuose dalyvavo aukštųjų muzikos meno mokyklų profesoriai iš Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos bei talentingas mūsų krašto jaunimas. Šių metų antrajam festivaliui kurti programas buvo pakviesti menininkai iš minėtų trijų šalių – LMTA profesoriai A. Krikščiūnaitė, R. Armonas ir I. Uss-Armonienė, prof. R. Zubovas iš Kauno,  J. Kalnciemas,  Normundas ir Antra Viksnės iš Latvijos, M. Ciolko ir ansamblis „Sūduva“ iš Lenkijos – lietuvių diasporos atstovai iš Punsko, Suvalkų, taip pat dalyvavo KU docentės V. Kochanskytė, I. Maknavičienė, G. Zeicaitė, pianistė E. Zizaitė, iš Italijos specialiai atskrido O. Mamonenko (sopranas), iš Austrijos, Vokietijos, Estijos – tarptautinių konkursų laureatai – pianistų kvartetas „Neišskiriamieji pianistai“. Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ idėja priklauso jaunai pianistei, daugiau nei 30 tarptautinių konkursų laureatei, didžiojo prizo laimėtojai Gabijai Maknavičiūtei-Janavičienei, kuri yra šio festivalio meno vadovė. Anksti išvykusi iš gimtojo miesto Klaipėdos studijuoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, o vėliau – į LMTA, Gabija niekada nepamiršo savo krašto, draugų, pedagogų. Visuomet sugrįždavo koncertuoti kupina naujų kūrybinių minčių, programų idėjų. Taip 2014 m. natūraliai gimė festivalio, skirto Klaipėdos krašto talentingam jaunimui – tiek čia studijuojančiam, tiek išvykusiam svetur studijuoti ar dirbti kūrybinį darbą – idėja. Jai rūpėjo sukurti kažką svarbaus, aktualaus ir naudingo Klaipėdai, tai, ko dar nebuvo tuomečiame miesto kultūros lauke. Taip pamažu susiformavo tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“, atvėręs galimybes daugeliui jaunų miesto ir krašto talentų skleisti savo kūrybą, dalyvauti festivalio programoje ir būti pastebėtiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiemet VII tarptautiniame festivalyje „Impresijos“ surengti 25 koncertai – tai iš tiesų didelis projektas, pareikalavęs milžiniško organizacinio darbo, be kurio šie renginiai Lietuvoje ir užsienyje būtų buvę neįmanomi. Todėl visų pirma norisi padėkoti ambasadoriams, lietuvių diasporų pirmininkams, organizacinio komiteto nariams, savanoriams Lietuvoje ir svetur bei, žinoma, mūsų klausytojams. Be visų jūsų – nebūtų mūsų.  

Koncertavo užsienyje

– Kuo šie festivaliai yra išskirtiniai tarp kitų kultūrinių renginių? – Klaipėdoje pastaraisiais metais vyksta ypač daug įdomių, modernių tarptautinių festivalių ir renginių. Daugelyje jų dalyvauja svečiai – pripažinti menininkai iš užsienio šalių. Tai mūsų festivalių bendras bruožas. Tačiau, pradedant penktuoju tarptautiniu festivaliu „Impresijos“, išskirtinumu tapo koncertinės gastrolės užsienyje. KU rektoriaus rūpesčio dėka renginiai startavo Šv. Petro bažnyčioje Rygoje ir tęsėsi Latvijos sostinės prestižinėse Latvių namų ir Juodagalvių namų muziejaus salėse. VI „Impresijų“ festivalis pasiekė ir Lenkiją: prasmingos pažintys su čia gyvenančiais lietuviais ir ilgametė draugystė su lenkų profesoriais atvėrė duris ne tik susitikimams, bet ir koncertams Balstogės rotušėje, Punsko ir Suvalkų bažnyčiose, o šiemet – ir Varšuvoje. Lietuvių diasporos Vokietijoje rūpesčiu šiemet septintą kartą surengtas tarptautinis festivalis „Impresijos“ prasidėjo kovo 28 d. koncertu Vokietijoje – Renhofo pilyje Hiutenfelde, kur susitikome ne tik su tenykščiais lietuviais, vokiečiais, bet ir specialiai į koncertą atvykusiais muzikos gerbėjais iš Vysbadeno, Frankfurto prie Maino ir kitų Vokietijos miestų. Balandžio 1 d. koncertavome, bendravome su smalsiais, išsilavinusiais Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde moksleiviais, sužavėjusiais ne tik gražia lietuvių kalba, bet ir aukšta bendravimo kultūra. Sena draugystė su Latvijos J. Vytuolio muzikos akademijos ir Lenkijos F. Chopino muzikos universiteto profesoriais, pažintis su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Valdu Lastausku ir Latvijos lietuvių diasporos pirmininku Rolandu Žalnieriumi kasmet įgalina ne tik konsulinius koncertus – Gegužės 3-iosios – pirmosios Europoje rašytinės Konstitucijos – minėjimus prestižinėse Rygos salėse, rengiamus kartu su Lenkijos ir kitų ambasadų aukštais pareigūnais, bet ir malonius susitikimus su Rygos lietuviais, planuojamus ir šį rudenį. Festivaliui itin svarbus ir Varšuvos muzikų draugijos prezidentės prof. M. Koreckos-Soszkowskos kvietimas birželio 29 d. koncertuoti Lenkijoje. Kartu su solistu Š. Šapalu (baritonas) ir pianistų duetu ANNO iš Latvijos surengtas koncertas „Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos didieji“ Varšuvos Szustra rūmuose įvertintas kaip geriausias sezono koncertas. Šio renginio dalyviams ir organizatoriams ypač malonia staigmena tapo specialiai į koncertą atvykę svečiai iš Vokietijos – Hiutenfelde vykusių koncertų klausytojai, Vasario 16-osios gimnazijos ir Vysbadeno operos teatro atstovai.  

Prasmingos dedikacijos

– Kokias dvasines ar menines vertybes siekėte perteikti šių festivalių programa? Kokia jų misija šiandienos kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje? – Abiejų tarptautinių kamerinės muzikos festivalių programos buvo orientuotos į svarbiausias, aktualiausias menines temas. Klaipėdoje, Neringoje ir kituose Lietuvos miestuose pristatytos programos buvo skirtos Karaliaus Mindaugo 772-osioms karūnavimo metinėms, Prūsijos hercogystės įkūrimo 500 metų sukakčiai, Baroko literatūros metams, S. Dacho 420-osioms, J. Strausso 200-osioms, M. K. Čiurlionio ir Th. Manno 150-osioms gimimo metinėms. Minint Lietuvių liaudies dainų metus (2025), abiejų festivalių programose dalyvavo lietuvių iš Lenkijos (Suvalkai, Punskas) ansamblis „Sūduva“ (vad. A. Woznialis), koncertavęs Klaipėdos ir Nidos bažnyčiose, kur atliko senąsias lietuviškas giesmes, lietuvių liaudies dainų aranžuotes ir Lenkijoje kuriančio lietuvio kompozitoriaus A. Woznialio giesmes lietuvių kalba. Tokiu būdu susirinkusiems klausytojams buvo suteikta galimybė pasinerti į lietuvių tautos kultūrinį paveldą, pajusti šiuolaikinę lietuvių kūrybą užsienyje. Koncerte Suvalkuose šią temą lietuviškais kūriniais papildė ne tik atlikėjai iš Lietuvos, bet ir profesoriai iš Rygos, į programą įtraukdami latvių kompozitoriaus R. Jermako „Three Latvian Folk Songs“ ir kitus kūrinius. Ypač džiugu, kad Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vykusiame ansamblio „Sūduva“ koncerte kartu dalyvavo liaudiškų kantičkinių giesmių ansamblis „Schola Cantorum de Regina Pacis“, vadovaujamas V. Budreckio. Tikimasi, kad ši pažintis ir kūrybinė draugystė tęsis, prisidės prie nykstančio kantičkinio giedojimo puoselėjimo, o abu kolektyvai ir kitais metais surengs koncertus tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Baroko literatūros metams, S. Dacho 420-osioms ir Nobelio premijos laureato Th. Manno 150-osioms gimimo metinėms buvo skirtos kelios festivalių programos. Pirmajai Klaipėdoje pristatytai programai „Slaptingoji kalbos dvasia“ gegužės 5 d. kraštietė R. Dubinskaitė (mecosopranas) ir klavesinininkas V. Norkūnas pasirinko kiek rečiau skambančius baroko kompozitorių H. Alberto, J. S. Bacho, G. F. Händelio vokalinius ir instrumentinius kūrinius. Išskirtinį įspūdį klausytojams paliko dar rečiau Lietuvoje girdimos Baroko epochos poetų – M. K. Sarbievijaus, S. Dacho, Th. Manno eilės. Jas iš vokiečių kalbos išvertė klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas N. Vilimas, kuris į Klaipėdą atvežė ir nepaprasto grožio flamandų meistro 1640 m. klavesino repliką. Šių autorių tekstai ir muzika, papildyti T. Albinonio, H. Purcello, G. B. Pergolesi ir Lietuvos kompozitorių sakraliniais kūriniais, skambėjo ir kituose festivalio koncertuose – „Raudos...“, „Minėsime juos amžinai“, skirtuose Gedulo ir vilties dienai. Juose dalyvavo solistės B. Ignatavičiūtė (sopranas), J. Leitaitė (mecosopranas), aktorė R. Šaltenytė, pianistė I. Maknavičienė. Baroko literatūros metams skirtas ir birželio 27 d. koncertas „3L: Lietuva–Lenkija–Latvija“, kurį vedė aktorė V. Kochanskytė. Programoje skambėjo Baroko epochos kompozitorių kūriniai, kuriuos atliko Š. Šapalas (baritonas) ir I. Maknavičienė (fortepijonas), dalyvavo profesoriai iš Lenkijos ir Latvijos, praturtinę koncertą savo šalių kompozitorių fortepijoniniais kūriniais. Beveik dešimtyje festivalio koncertų atlikti M. K. Čiurlionio kūriniai: organizatoriai džiaugėsi nuoširdžiais geriausių iš geriausių Klaipėdos J. Karoso, J. Kačinsko muzikos mokyklų, E. Balsio menų gimnazijos moksleivių – tarptautinių konkursų laureatų pasirodymais, kuriuose kaskart skambėjo šio didžiojo Lietuvos kūrėjo muzika. Specialiai M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinėms sukurtos programos ,,Čiurlionio pasaulis“, „Gyvenimo ir sonatos sąskambiai“, „Gyvenimo sonata“ atliktos ne tik Klaipėdoje, kaip koproduktai su Lietuvos muzikų sąjunga jos taip pat skambėjo Vilniuje ir Birštone.  

Atliko svarbiausią misiją

– Kokie pasirodymai ar kūriniai šių metų festivaliuose paliko stipriausią įspūdį tiek publikai, tiek jums asmeniškai? Kodėl? – Laikas parodė, kad M. K. Čiurlionio muzika ne tik įkvėpė ir inspiravo, bet ir darė įtaką vėliau Lietuvoje kūrusiems kompozitoriams savo stiliumi, menine kalba bei mąstysena. Todėl viena svarbiausių ir išskirtinių šiemečio festivalio programų – „M. K. Čiurlionio įkvėpti... Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“ – skatino užsienyje, Vokietijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, minėti šio mūsų tautos genijaus meninius darbus muzikoje ir dailėje. Minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo 772-ąsias ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų 90-ąsias metines, liepos 5 d. ši programa, specialiai praturtinta svarbiais Lietuvos istorijos ir operos žanro raidos pranešimais, papildyta naujais operų herojais, atlikėjais ir pučiamųjų orkestru, Klaipėdos piliavietės Konferencijų salėje suskambo itin ryškiai. Šį renginį galime laikyti išskirtiniu, kulminaciniu festivalio akordu Klaipėdoje. Pradėti koncertą solistų R. Ulteravičiūtės, J. Leitaitės, M. Rojaus, Š. Šapalo ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestro (vad. E. Miknius) atliekamu Mažosios Lietuvos himnu – J. Zauerveino ir S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, o pabaigti J. Naujalio – M. Maironio „Lietuva brangi“ Klaipėdos miesto piliavietėje – buvo sena svajonė. Ją dar labiau sustiprino įsimintini Klaipėdos kultūros magistrų dr. Jono Genio, ilgamečio Lietuvos muzikinių teatrų vadovo Stasio Domarko pranešimai. Buvo visai nesvarbu, kad iškilmingas minėjimas-koncertas užtruko ilgiau nei kelias valandas be pertraukos... Keliauti kartu su renginio vedėja aktore R. Šaltenyte, kaskart supažindinančia susirinkusiuosius su kiekvieno operos ar miuziklo fragmento istoriniu laikotarpiu, autoriumi, svarbiausiais libreto akcentais, buvo itin stipru... Šia tema kurtos ir kitos festivalio programos „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“, „3L: Lietuva–Lenkija–Latvija“, „Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Didieji“ gvildeno istoriją, didžiavyrių klaidas ir klystkelius per monumentalius Lietuvos kūrėjų muzikos opusus bei atliko svarbiausią misiją – žadino lietuvybę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Mes, festivalio organizatoriai, esame įsitikinę, kad šiandienos kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje tai yra itin svarbu, gal net svarbiausia.

Autorius: ASTA

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama