XXIX Thomo Manno festivalis Nidoje: apie laiką ir tikėjimą
Ilada
Turinį įkėlė
Liepos 12–19 d. Nida ir vėl tapo idėjų ir aktualijų sankirta, kur susiliejo literatūra, muzika, menas ir kinas. XXIX tarptautinio Thomo Manno festivalio tema „Išniręs laikas. Tikėjimas“ kvietė į patyriminę kelionę, aprėpusią ne tik meninės raiškos formas, bet ir gilius kultūrinius, religinius bei egzistencinius klausimus. Kaip įprasta šiam festivaliui, tema buvo susieta su aktualiais pasaulio iššūkiais, atspindint kultūros ir žmogaus santykio su laiku bei tikėjimu aktualumą. Šis festivalis – vienas reikšmingiausių kultūrinių vasaros renginių Nidoje. Jau beveik tris dešimtmečius jis siūlo aukštos meninės vertės programą, suburia Lietuvos ir užsienio intelektualus bei atlikėjus. 2025 m. festivalio renginiai vyko skirtingose Nidos erdvėse: rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje, Mizgirių galerijoje.
Viltė MOTUZAITĖ
Žodžio programa
Festivalio žodžio programa buvo ypač turtinga ir konceptualiai vientisa. Viena ryškiausių teminių ašių – Th. Manno santykis su tikėjimu, egzodu, identitetu – buvo nuosekliai gvildenama diskusijose ir paskaitose. Germanistikos profesorė Veronika Fuechtner (Dartmuto universitetas, JAV) pranešime „Brazilietis Thomas Mannas“ atskleidė iki šiol retai nagrinėtus biografinius ryšius tarp Th. Manno motinos Julios da Silva-Bruhns kilmės ir rašytojo kultūrinės tapatybės: „J. Mann buvo egzotiška, daugialypės tapatybės moteris, kurios braziliškasis paveldas ne tik praturtino Th. Manno estetinį pasaulėvaizdį, bet ir nuolat provokavo jo kultūrinius apmąstymus apie priklausymą, tremtį, svetimumą.“ Kitą dieną vykusioje diskusijoje „Namų ilgesys rojuje. Th. Mannas Kalifornijoje“ profesorius Martinas Mittelmeieris (Vokietija) kalbėjo apie rašytojo tremties laikotarpį JAV, o moderatorė Ruth Leiserowitz pabrėžė Th. Manno gebėjimą perkelti europietiškas kultūrines vertybes į naują, Amerikos kontekstą. Festivalio tematika ryškiai atsiskleidė ir kitose diskusijose. Vienoje jų – „Laiko traumos, fantominiai skausmai ir Hamleto vištakumas“ filosofas Viktoras Bachmetjevas rašytojo Th. Manno muziejuje gvildeno klausimus apie laiko patirties įvairialypiškumą. „Laikas gali būti ne tik įvykių seka, bet ir trauma, sukrėtimas, kuris mus pažymi, veikia mūsų pasirinkimus ir identitetus. Egzistencinė patirtis, kai išnykstama iš įprasto laiko konteksto, gali prilygti metafizinei krizei“, – teigė jis. Kitą dieną vykusiame pokalbyje „Tikėjimo vieškeliai, šunkeliai ir brūzgynai“ poetė Giedrė Kazlauskaitė kartu su eseistu Laurynu Katkumi aptarė tikėjimo paradoksalumą ir asmeninius virsmus, akcentuodami netikrumą, laisvę ir vienatvę kaip esmines šiuolaikinio tikėjimo dedamąsias.Muzikos programa
Festivalio muzikinė programa išsiskyrė interpretacijų ir kompozitorių įvairove. Kiekvienas koncertas turėjo savitą stilistinę kryptį, o jų seka sudarė vientisą muzikinį audinį. Pradžios koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje su vokaliniu ansambliu „Duodeco“ pristatė chorinės muzikos kelionę nuo renesanso iki šiuolaikinių kūrinių. Pianisto Jameso Newby ir dainininko Christopherio Leppo koncertas atskleidė britų dainų ciklų gilumą. Kitą vakarą Roko Valuntonio rečitalis perteikė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Roberto Schumanno emocines būsenas. Kvartetas „FortVio“ praturtino programą Claros Schumann, Felikso Mendelssohno ir šiuolaikinės lietuvių muzikos derme. Mortos Grigaliūnaitės atliekama suomių muzikos programa įprasmino šiaurietišką tylos ir kontempliacijos estetiką. Rečitalį vainikavo pianisto Jurgio Karnavičiaus Gabrielio Fauré noktiurnų interpretacijos. Festivalio uždarymo koncerte Šv. Kristoforo kamerinis orkestras atliko Josepho Haydno, Einojuhani Rautavaaros, Algirdo Martinaičio ir Vidmanto Bartulio kūrinius.Parodos ir kino naktys
Kino naktų programoje žiūrovai išvydo klasikinius ir šiuolaikinius filmus – nuo Ingmaro Bergmano „Septintojo antspaudo“ iki Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Šuolis“. Pastarasis, kaip pabrėžta festivalio komentaruose, atspindėjo sekuliarią tikėjimo šuolio paralelę – istoriją apie laisvės troškimą, riziką ir vertybes, kurios jungia skirtingas kultūrines erdves. Thomo Manno festivalio metu Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namuose pristatyta menininkės Aurelijos Šimkutės metalo miniatiūrų paroda „Žybsnis“, o Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaryta Vitos Zaman kūrinių paroda. Jos darbai tyrinėjo laiko trapumą, prisiminimų fragmentiškumą, žmogaus dvasinės vienatvės ir transcendencijos patirtis. Pastarosios parodos kuratorė Gintautė Žemaitytė pabrėžė: „V. Zaman darbai kviečia žiūrovus patirti laiko išsiskaidymą, kūrybinę vienatvę ir trapų ryšį su transcendencija.“Esė konkursas
Festivalio metu surengtas esė konkursas kvietė dalyvius apmąstyti asmeninį santykį su laiku ir tikėjimu. Pirmą kartą konkurso istorijoje pagrindiniu prizu buvo apdovanoti net trys laimėtojai – Dovilė Gervytė, Jonas Valonis ir Kristina Alšytė. Savo tekstuose jie jautriai ir įžvalgiai analizavo kultūrinių tapatybių, istorinių atminties sluoksnių ir dvasinių ieškojimų tematikas. Kaip rašė esė konkurso laimėtojas J. Valonis, „tikėjimas – tai ne dogma, o būsena, kurioje žmogus ieško, abejoja ir kartais – randa“. Šios esė tapo vertinga festivalio refleksijos dalimi, papildydamos profesionalių menininkų ir mąstytojų kalbą jaunų žmonių balsais. Festivalio dalyviai ne kartą pabrėžė, kad ši savaitė Nidoje tampa „išnirusio laiko“ patirtimi. Kaip teigė festivalio dalyvė: „Tu negyveni įprastame gyvenime, gyveni nuo programos iki programos. Tokia išnirusi tikrovė, išniręs laikas.“ Thomo Manno festivalis liudija, kad kultūra tebėra viena paveikiausių formų kalbėti apie mus pačius, apie pasaulį ir apie laiką, kuriame gyvename. Festivalio idėjos ir muzikinės patirtys netrukus skambės ir už Lietuvos ribų – šį rudenį planuojamas specialus Thomo Manno festivalio koncertas Vokietijoje, Liubeke, „Kolosseum“ salėje. Šiame koncerte muzikuos Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, festivalį Vokietijos publikai pristatys dr. Lina Motuzienė (Thomo Manno kultūros centro direktorė) ir istorikė prof. dr. R. Leiserowitz (Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė).Autorius: ASTA
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
