Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje atrastos barokinės freskos: šio laikotarpio tokios sieninės tapybos Lietuvoje beveik nėra

[intro_text content="Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje po kelių dažų sluoksniais restauratoriai aptiko XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios barokines freskas. Ta proga Vilniaus arkivyskupijos kurija spalio 24 d. šioje bažnyčioje surengė spaudos konferenciją."]

„Šiandien mūsų parapijos bendruomenei tai nėra eilinė diena – tai šventė. Tai, ką matome, yra tikra staigmena. Prieš restauracijos pradžią niekas nesitikėjo rasti tokį grožį“, – pasidžiaugė Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas JURGIS VITKOVSKIS.

Restauracijos darbai pradėti kovo mėnesį, jų tikslas buvo atidengti presbiterijos dalį ir bažnyčios interjerui grąžinti pirmines XVIII a. barokines spalvas. „Tačiau jau pirmą savaitę pasitaikė netikėtumų – radome figūrinės tapybos, apie kurią anksčiau mums nebuvo žinoma“, – pasakojo eksperto kategorijos sienų tapybos restauratorė ir bažnyčioje atliktų restauravimo darbų vadovė INDRĖ VALKIŪNIENĖ.

Dėl šių atradimų teko persiorientuoti į daug vertingesnį ir įdomesnį darbą, teigė restauratorė. Taip buvo atrasta, kad ši tapyba yra itin didelė – ji driekiasi nuo grindų iki pat karnizinės dalies. „Iki šiol manėme, kad pirmoji mūrinė bažnyčia Verkiuose galėjo iškilti XVIII a. antrojoje pusėje, o dabar galvojame apie XVII a. pradžios statybą. Taip padaugėjo tyrimų ir atsirado noras ištirti pačią istoriją“, – šypsojosi I. Valkiūnienė.

[caption id="attachment_1413128" align="alignleft" width="1440"] Restauratorė Indrė Valkiūnienė Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje 2025 m. Jūratės Mičiulienės nuotrauka[/caption]

Anot jos, sienų tapyba buvo gerokai pažeista. Kadangi ji sukurta dar prieš XVIII a. viduryje įvykusią didelę rekonstrukciją, kai buvo pastatytas šoninis altorius, sakykla ir atnaujintas visas interjeras, daugelis paviršių buvo gerokai pakeisti.

„Už altoriaus nebeturime vilčių ką nors rasti. XIX a. rekonstrukcijų metu senieji sluoksniai buvo dar labiau paskusti – mes nebeturime visų paveikslų iš XVII a., o tapyba – pažeista. Tačiau matome aiškią struktūrą“, – tvirtino I. Valkiūnienė.

Tokios sieninės tapybos Lietuvoje beveik nėra

Vilniaus dailės akademijos docentė, Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja BIRUTĖ RŪTA VITKAUSKIENĖ pabrėžė, kad šioje bažnyčioje atrasta Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco fundacija.

„Nors vyskupo portreto bažnyčioje nėra, būtent jis 1675 m. fundavo visą šį Kalvarijų kompleksą, kuriame tuo metu jau stovėjo medinė bažnyčia su koplyčiomis. Pacas perdavė visą kompleksą Šv. Liudviko Bertrando dominikonų observantų kongregacijai, kuri tuo metu buvo neseniai įsikūrusi Abiejų Tautų Respublikoje“, – istoriją apžvelgė menotyrininkė.

Anot jos, būtent šiam laikotarpiui galėtų priklausyti ir naujai atrastos freskos. „Spėjame, kad dominikonams čia įsikūrus buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Freskų stilistika ir turinys rodo, kad tai galėjo būti XVII a. paskutinio ketvirčio ar paskutinio dešimtmečio statyba, ir ji taip dekoruota išstovėjo iki XVIII a. vidurio. Tuomet Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios dominikonų vienuolynas perėmė visą Kalvarijų kompleksą ir pradėjo naują rekonstrukciją. Atsirado faktiškai nauja bažnyčia – su dviem bokštais, vargonų choru ir skliautų freskomis, o ankstesnis etapas buvo pamirštas“, – komentavo specialistė.

[caption id="attachment_1413934" align="alignleft" width="2048"] Restauruota XVII a. tapyba Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Jūratės Mičiulienės nuotrauka[/caption]

Atidengtų freskų pietinėje presbiterijos pusėje pavaizduota šv. Tomo Akviniečio vizija, kai jam pasirodė į jį besikreipiantis Nukryžiuotasis. Šiaurinėje pusėje, manoma, vaizduojama antroji Kryžiaus kelio stotis (Jėzus ima nešti kryžių) arba Švč. Trejybės kompozicija.

Kas matosi smulkiau – sunku pasakyti, teigė menotyrininkė: „Čia yra didžiulė problema, dar reikia labai smarkiai gilintis. Nes šio laikotarpio tokios sieninės tapybos Lietuvoje beveik nėra.“

Docentė pasakojo, kad tuo metu Lietuvoje buvo labai nedėkingas laikotarpis: vyko vadinamasis vidinis karas tarp didikų, siautė maro epidemija, tai buvo Šiaurės karo metai. Tad dėl to dingo daug tuometinių kūrinių – altorių, paveikslų, freskų.

„Kai pradėti atidengimo darbai, dar daug kas buvo neaišku. Bet žingsnis po žingsnio ėmė aiškėti, kad šių freskų meistras – tikrai labai profesionalus. Tai matosi ir iš to, kaip jis derino grizailės monochrominės tapybos techniką (kai tapoma įvairių tonų ir atspalvių pilkais dažais, imituojant skulptūrinį reljefą – aut. past.), taip pat nutapytas figūras, kurios tarsi imituoja lipdinius. Tačiau tai žymi tik meistro darbų pradžią – visa kita, pavyzdžiui, lesiruotė (tapymo būdas, kai tapoma plonu skaidrių arba pusiau skaidrių dažų sluoksniu ant paveikslo paviršiaus, o apačioje esantis piešinys ir spalvos persišviečia – aut. past.), nėra išlikę“, – tvirtino menotyrininkė.

[gallery ids="1413932,1413130,1413933,1413125,1413131,1413132,1413129,1413126"]

Nors freskų tapyba išlikusi tik fragmentiškai, atradimas vertinamas kaip itin reikšmingas. „Šios freskos suteikia neįkainojamą informaciją apie ankstyvąją Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios istoriją ir jos meninę aplinką. Kitur tokių analogijų galima atrasti turbūt Krokuvoje, o pas mus – net nežinau, kur. Tai papildo visą bažnyčios interjerą savo turiniu“, – atradimo vertę apibūdino B. R. Vitkauskienė.

Artimiausiu metu Kalvarijų bažnyčioje planuojama tęsti darbus ir atidengti likusias jos sienas. Apžiūrėti čia atrastas freskas bus galima nuo sekmadienio, spalio 26 d. Po šv. Mišių 17 val. tądien bažnyčioje vyks freskų atidengimo koncertas.

Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama