„Jis beprotiškai mylėjo Lietuvą“: paskutinis R. Tumino spektaklis „Sirano“ grįžo į namus
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Lietuvoje bus rodomas paskutinis režisieriaus Rimo Tumino kurtas spektaklis – „Sirano“. Tel Avivo (Izraelis) „Gesher“ teatre spektaklio premjera įvyko likus vos dviem mėnesiams iki režisieriaus mirties. Praėjus metams, gegužės 28–29 dienomis spektaklis grįžta į R. Tumino gimtinę. „Rimas dar kartą įžengs į sceną“, – sako maestro žmona INGA BURNEIKAITĖ-TUMINIENĖ."]
Prancūzų dramaturgo Edmond’o Rostand’o 1897-aisiais parašyta pjesė „Sirano de Beržerakas“ laikoma vienu ryškiausių visų laikų klasikinio teatro kūrinių. Šiai pjesei buvo lemta tapti paskutiniu R. Tumino sukurtu spektakliu. Ne tik „Gesher“ teatre, kuriame režisierius kūrė paskutinius dvejus savo gyvenimo metus, bet ir paskutiniu jo kūrybinėje biografijoje.
Spektaklis „Sirano“ pastatytas pagal pjesę, parašytą remiantis XVII a. viduryje gyvenusio karininko Cyrano de Bergeraco gyvenimo istorija. Iš pirmo žvilgsnio „Sirano“ – tiesiog komedija, tačiau, kaip ir visuomet R. Tumino teatre, joje jautriai ir skvarbiai nagrinėjama žmogaus prigimtis, o herojai atgimsta lyg šiandien gyvenantys, nors aprašyti prieš šimtus metų.
„Gesher“ teatro generalinė direktorė, režisierė Lena Kreindlin paskutinį R. Tumino kūrinį vadina režisieriaus išpažintimi: „Nenuostabu, kad „Sirano“ – lyg apibendrinimas, lyg savotiška jo kaip režisieriaus, kaip poeto, kaip menininko išpažintis, savęs pamatymas ir išjautimas tarp visko ir šalia visko – karo, meilės, teatro, tarp visų laikų ir tautybių personažų. Rodos, viskas tarpusavyje nesusiję, bet jo galvoje ėmė ir suėjo į įspūdingą visumą.“
[caption id="attachment_933084" align="alignleft" width="2560"]
Režisierius Rimas Tuminas. Jevgenijaus Vachtangovo teatro archyvo nuotrauka[/caption]
I. Burneikaitė-Tuminienė: Rimas mokėjo matyti daug šviesos
„Tuo metu, kai jis kūrė spektaklį, buvau nuo pradžios iki galo – visose repeticijose ir visose penkiose premjerose. Žaismingas, teatrališkas, šviesus spektaklis“, – apie „Sirano“ dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba režisieriaus žmona, Vilniaus mažojo teatro aktorė I. Burneikaitė-Tuminienė.
Pasak jos, prancūzų dramaturgo E. Rostand’o pjesę R. Tuminas norėjo statyti ir savo įkurtame Vilniaus mažajame teatre. „Buvome pradėję repetuoti, kažkas nesusiklostė, todėl planai pasikeitė, tačiau pjesė visą laiką sukosi jo planuojamuose darbuose. „Gesher“ teatras sugrįžo prie šios medžiagos ir paklausė, ar jis jos imtųsi“, – pasakoja ji.
I. Burneikaitė-Tuminienė išskiria vyro turėtą gebėjimą visur įžvelgti šviesą ir ja dalintis su kitais. Tai atsispindi ir spektaklyje „Sirano“: „Rimas mokėjo bet kokiame tragiškame reiškinyje matyti labai daug šviesos ir atjautos netobulai žmogaus prigimčiai.“
Spektaklis ne veltui vadinamas paskutiniąja R. Tumino išpažintimi scenoje, tam pritaria ir artimiausi režisieriaus gyvenimo bendražygiai. „Rimo kelyje taip pat buvo labai daug kančios ir praradimų. Jo likimas dramatiškas – daug nuoskaudų patyrė vaikystėje ir jaunystėje. Jis buvo gilus žmogus. Manau, šiek tiek tapatinosi su Sirano, jaunystėje net bandė šį vaidmenį kine. Visada sakydavo: mano ilga negraži nosis, aš esu Sirano“, – prisiminimais dalijasi režisieriaus žmona.
[caption id="attachment_1264819" align="alignleft" width="1788"]
Aktorė, režisieriaus Rimo Tumino žmona Inga Burneikaitė-Tuminienė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
I. Burneikaitė-Tuminienė neslepia džiaugsmo: „Rimas dar kartą įžengs į sceną Lietuvoje.“
„Kiekviename spektaklyje yra labai daug jo dvasios, energijos. Remiantis fizikiniais dėsniais, energija iš nieko nesusidaro ir niekur nedingsta, o „Sirano“ ji ypač jaučiama. Spektaklis buvo labai gerai priimtas ir ką tik Budapešte vykusiose gastrolėse: aktoriai Rimui skyrė kalbą, salė sukėlė didžiules ovacijas. Džiugu, kad yra ir šis spektaklis, ir jis pats – niekur neišėjęs, vis dar su mumis“, – šypteli ji.
Išlikusi ne tik R. Tumino energija, bet ir gausus jo teatro palikimas: jo mokykla, didžiulis būrys mokinių ir išskirtinė metodologija.
„Aktoriai režisierių mylėjo už tai, kad jo metodas buvo labai kūrybiškas, nežeidžiantis asmens, vedantis žaidybiškai, įdomiai. Aktoriai įgaudavo didelį pasitikėjimą ir jausdavosi stiprūs, kai šalia būdavo Rimas. Visi labai ilgisi šių dalykų. Pagrindinis jam būdingas dalykas buvo meilė ir atlaidumas žmogui. Rimas mylėjo žmones, o žmonės – jį. Kartais net galvodavau: kaip čia visi, kurie su juo susipažindavo, iš karto jį pamildavo? Matyt, žmogus spinduliavo atlaidumą“, – velionį vyrą prisimena I. Burneikaitė-Tuminienė.
[caption id="attachment_1234558" align="alignleft" width="2560"]
Edmond'as Rostand'as, „Sirano“ (rež. Rimas Tuminas, Tel Avivo „Gesher“ teatras (Izraelis), 2023 m.). Isaiah Fainbergo / Tel Avivo „Gesher“ teatro nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1234560" align="alignleft" width="2560"]
Edmond'as Rostand'as, „Sirano“ (rež. Rimas Tuminas, Tel Avivo „Gesher“ teatras (Izraelis), 2023 m.). Isaiah Fainbergo / Tel Avivo „Gesher“ teatro nuotrauka[/caption]
Spektakliai apie žmogų
Daugeliui režisieriaus R. Tumino spektaklių, tarp jų ir „Sirano“, scenografiją kūręs ilgametis jo bendražygis ir draugas, dailininkas ADOMAS JACOVSKIS kartu dirbo tris dešimtmečius, pastatė apie 30 spektaklių.
„Kažkaip vienas kitą suprasdavome. Man patiko, kaip Rimas daro, o jam tiko, kaip darau aš. Jis buvo geras, šiltas, nepaprastai talentingas, tik jo talentas atsiskleidė ne iš karto – skleidėsi palaipsniui, vis stipryn ir stipryn“, – sako jis.
A. Jacovskis, kalbėdamas apie R. Tumino teatrą, pasakoja apie jo žmogiškumą: „Buvome Amsterdame su „Maskarado“ gastrolėmis. Ten mergina pasakė: pas mus tokių spektaklių nebūna. Kai paklausiau, o kokie tie jų spektakliai, ji pagalvojusi atsakė: kaip šiuolaikinė dailė, konceptualūs, postmodernistiniai. O Rimo spektakliai buvo apie žmogų...“
[caption id="attachment_1260657" align="alignleft" width="2560"]
Dailininkas, scenografas Adomas Jacovskis. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption]
Kolegos ir bendražygiai vienas kitą suprasdavo nedaugžodžiaudami, svarbiausias juodviem kriterijus buvo „turi tikti ir patikti“. „Jeigu patinka, bet netinka – blogai. Jeigu tinka, bet man nepatinka – irgi blogai“, – pasakoja scenografas.
Ir režisieriui R. Tuminui, ir dailininkui A. Jacovskiui tiko ir patiko idėja scenoje pastatyti Eifelio bokšto koją – nors pjesės veiksmas vyksta kur kas anksčiau už šio bokšto atsiradimą. „Abu norėjome į šią pjesę pažiūrėti su humoru, nors tai tikrai nebūtinai tik komedija“, – darbo procesą Tel Avive prisimena dailininkas.
Artimas režisieriaus bičiulis džiaugiasi, kad paskutinį legendinio režisieriaus darbą pamatys ir žmonės Lietuvoje, tačiau teigia nusivylęs spektaklio rodymo vieta: „Jis turėtų būti rodomas ne „Compensos“ salėje, kuri yra koncertinė ir nepritaikyta spektakliams, o Nacionaliniame dramos teatre.“
[caption id="attachment_1234552" align="alignleft" width="2560"]
Edmond'as Rostand'as, „Sirano“ (rež. Rimas Tuminas, Tel Avivo „Gesher“ teatras (Izraelis), 2023 m.). Isaiah Fainbergo / Tel Avivo „Gesher“ teatro nuotrauka[/caption]
Išparduoti bilietai rodo R. Tumino teatro poreikį
Spektaklis „Sirano“ į Lietuvą atvežtas įmonės „Ars Magna“ vadovės GRETOS CHOLINOS iniciatyva. „Tai penktas kartas, kai maestro spektaklius atvežu į Lietuvą, ir pirmasis jam jau nesant su mumis“, – sako ji.
„Didžiausias noras – kad Tuminas būtų prisimenamas už tai, ką kūrė, koks žmogus buvo, kokia pasaulėžiūra slypėjo šio mohikano viduje, jo gyvenimo esmė, o ne antraeiliai dalykai, politika ar klystkeliai. Kaip jis pats sakė: „Teatro iš manęs neatimsi, neišplėši, jis yra ten, kur ir aš, jis gyvena manyje – tokia mano esmė“, – spektaklio premjeros Lietuvoje dieną dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja ji.
G. Cholina džiaugiasi – išparduoti bilietai yra įrodymas, kad R. Tumino kūrybos poreikis didelis, o maestro teatras – mylimas: „Tumino vardas pritraukia šimtus ir tūkstančius žiūrovų, kuriems Tuminas ir jo teatras – ypatinga sielos šventė. Šis įvykis buvo lauktas, jo buvo tikimasi. Man asmeniškai tai yra padėka režisieriui už jo indėlį į kiekvieno mūsų gyvenimą ir teatro istoriją. Jis – didis mokytojas, didis pasaulinio teatro režisierius.“
„Ars Magna“ vadovė Greta Cholina. Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotrauka[/caption]
„Sirano“ gastrolės – paskutinė R. Tumino valia
Iki šiol spektaklis „Sirano“ už Izraelio ribų nebuvo rodytas, gastrolės Europoje taip pat bus trumpos ir išskirtinės – prieš atvykdama į Lietuvą teatro „Gesher“ trupė jį pristatė Vengrijoje, iš Vilniaus vyks tik į Rygą.
Šio spektaklio gastrolės Vilniuje – ne tik duoklė visiems R. Tumino teatro gerbėjams, bet ir paties maestro paskutinė valia.
„Rimas labai laukė grįžti namo, beprotiškai mylėjo Lietuvą, savo kaimą, miestą. Kalbėdavo, kad viskas, tuoj baigsime Italijoje ir grįšime. Jau kovo mėnuo, tuoj prasidės darbai, kuriuos jis labai mėgo...“ – jautriai pasakoja režisieriaus žmona I. Burneikaitė-Tuminienė.
Praėjusių metų kovo 6-ąją režisierius iškeliavo anapilin.
Praėjus kiek daugiau nei metams, gegužės 27-ąją teatralai, teatro bičiuliai ir R. Tumino artimieji susirinko dar kartą įvertinti režisieriaus kūrybą atidengdami jam dedikuotą skulptūrinę kompoziciją Vilniaus mažajame teatre. Akmeniniame postamente įamžintos trys R. Tumino citatos.
„Mano požiūris – neieškoti kaltųjų, nes jų nėra, ir neieškoti teisiųjų, nes jų irgi nėra, o ieškoti darnos, kaip gyventi, kad sulauktum Viešpaties šypsenos“, – vieną iš režisieriaus R. Tumino įžvalgų cituoja I. Burneikaitė-Tuminienė.
[caption id="attachment_1264748" align="alignleft" width="2560"]
Skulptūrinės kompozicijos režisieriaus Rimo Tumino kūrybai įprasminti Vilniaus mažajame teatre atidarymas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1264743" align="alignleft" width="2560"]
Skulptūrinė kompozicija režisieriaus Rimo Tumino kūrybai įprasminti Vilniaus mažajame teatre. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Režisierius Rimas Tuminas. Jevgenijaus Vachtangovo teatro archyvo nuotrauka[/caption]
I. Burneikaitė-Tuminienė: Rimas mokėjo matyti daug šviesos
„Tuo metu, kai jis kūrė spektaklį, buvau nuo pradžios iki galo – visose repeticijose ir visose penkiose premjerose. Žaismingas, teatrališkas, šviesus spektaklis“, – apie „Sirano“ dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba režisieriaus žmona, Vilniaus mažojo teatro aktorė I. Burneikaitė-Tuminienė.
Pasak jos, prancūzų dramaturgo E. Rostand’o pjesę R. Tuminas norėjo statyti ir savo įkurtame Vilniaus mažajame teatre. „Buvome pradėję repetuoti, kažkas nesusiklostė, todėl planai pasikeitė, tačiau pjesė visą laiką sukosi jo planuojamuose darbuose. „Gesher“ teatras sugrįžo prie šios medžiagos ir paklausė, ar jis jos imtųsi“, – pasakoja ji.
I. Burneikaitė-Tuminienė išskiria vyro turėtą gebėjimą visur įžvelgti šviesą ir ja dalintis su kitais. Tai atsispindi ir spektaklyje „Sirano“: „Rimas mokėjo bet kokiame tragiškame reiškinyje matyti labai daug šviesos ir atjautos netobulai žmogaus prigimčiai.“
Spektaklis ne veltui vadinamas paskutiniąja R. Tumino išpažintimi scenoje, tam pritaria ir artimiausi režisieriaus gyvenimo bendražygiai. „Rimo kelyje taip pat buvo labai daug kančios ir praradimų. Jo likimas dramatiškas – daug nuoskaudų patyrė vaikystėje ir jaunystėje. Jis buvo gilus žmogus. Manau, šiek tiek tapatinosi su Sirano, jaunystėje net bandė šį vaidmenį kine. Visada sakydavo: mano ilga negraži nosis, aš esu Sirano“, – prisiminimais dalijasi režisieriaus žmona.
[caption id="attachment_1264819" align="alignleft" width="1788"] Aktorė, režisieriaus Rimo Tumino žmona Inga Burneikaitė-Tuminienė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
I. Burneikaitė-Tuminienė neslepia džiaugsmo: „Rimas dar kartą įžengs į sceną Lietuvoje.“
„Kiekviename spektaklyje yra labai daug jo dvasios, energijos. Remiantis fizikiniais dėsniais, energija iš nieko nesusidaro ir niekur nedingsta, o „Sirano“ ji ypač jaučiama. Spektaklis buvo labai gerai priimtas ir ką tik Budapešte vykusiose gastrolėse: aktoriai Rimui skyrė kalbą, salė sukėlė didžiules ovacijas. Džiugu, kad yra ir šis spektaklis, ir jis pats – niekur neišėjęs, vis dar su mumis“, – šypteli ji.
Išlikusi ne tik R. Tumino energija, bet ir gausus jo teatro palikimas: jo mokykla, didžiulis būrys mokinių ir išskirtinė metodologija.
„Aktoriai režisierių mylėjo už tai, kad jo metodas buvo labai kūrybiškas, nežeidžiantis asmens, vedantis žaidybiškai, įdomiai. Aktoriai įgaudavo didelį pasitikėjimą ir jausdavosi stiprūs, kai šalia būdavo Rimas. Visi labai ilgisi šių dalykų. Pagrindinis jam būdingas dalykas buvo meilė ir atlaidumas žmogui. Rimas mylėjo žmones, o žmonės – jį. Kartais net galvodavau: kaip čia visi, kurie su juo susipažindavo, iš karto jį pamildavo? Matyt, žmogus spinduliavo atlaidumą“, – velionį vyrą prisimena I. Burneikaitė-Tuminienė.
[caption id="attachment_1234558" align="alignleft" width="2560"] Edmond'as Rostand'as, „Sirano“ (rež. Rimas Tuminas, Tel Avivo „Gesher“ teatras (Izraelis), 2023 m.). Isaiah Fainbergo / Tel Avivo „Gesher“ teatro nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1234560" align="alignleft" width="2560"] Edmond'as Rostand'as, „Sirano“ (rež. Rimas Tuminas, Tel Avivo „Gesher“ teatras (Izraelis), 2023 m.). Isaiah Fainbergo / Tel Avivo „Gesher“ teatro nuotrauka[/caption]
Spektakliai apie žmogų
Daugeliui režisieriaus R. Tumino spektaklių, tarp jų ir „Sirano“, scenografiją kūręs ilgametis jo bendražygis ir draugas, dailininkas ADOMAS JACOVSKIS kartu dirbo tris dešimtmečius, pastatė apie 30 spektaklių.
„Kažkaip vienas kitą suprasdavome. Man patiko, kaip Rimas daro, o jam tiko, kaip darau aš. Jis buvo geras, šiltas, nepaprastai talentingas, tik jo talentas atsiskleidė ne iš karto – skleidėsi palaipsniui, vis stipryn ir stipryn“, – sako jis.
A. Jacovskis, kalbėdamas apie R. Tumino teatrą, pasakoja apie jo žmogiškumą: „Buvome Amsterdame su „Maskarado“ gastrolėmis. Ten mergina pasakė: pas mus tokių spektaklių nebūna. Kai paklausiau, o kokie tie jų spektakliai, ji pagalvojusi atsakė: kaip šiuolaikinė dailė, konceptualūs, postmodernistiniai. O Rimo spektakliai buvo apie žmogų...“
[caption id="attachment_1260657" align="alignleft" width="2560"] Dailininkas, scenografas Adomas Jacovskis. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption]
Kolegos ir bendražygiai vienas kitą suprasdavo nedaugžodžiaudami, svarbiausias juodviem kriterijus buvo „turi tikti ir patikti“. „Jeigu patinka, bet netinka – blogai. Jeigu tinka, bet man nepatinka – irgi blogai“, – pasakoja scenografas.
Ir režisieriui R. Tuminui, ir dailininkui A. Jacovskiui tiko ir patiko idėja scenoje pastatyti Eifelio bokšto koją – nors pjesės veiksmas vyksta kur kas anksčiau už šio bokšto atsiradimą. „Abu norėjome į šią pjesę pažiūrėti su humoru, nors tai tikrai nebūtinai tik komedija“, – darbo procesą Tel Avive prisimena dailininkas.
Artimas režisieriaus bičiulis džiaugiasi, kad paskutinį legendinio režisieriaus darbą pamatys ir žmonės Lietuvoje, tačiau teigia nusivylęs spektaklio rodymo vieta: „Jis turėtų būti rodomas ne „Compensos“ salėje, kuri yra koncertinė ir nepritaikyta spektakliams, o Nacionaliniame dramos teatre.“
[caption id="attachment_1234552" align="alignleft" width="2560"] Edmond'as Rostand'as, „Sirano“ (rež. Rimas Tuminas, Tel Avivo „Gesher“ teatras (Izraelis), 2023 m.). Isaiah Fainbergo / Tel Avivo „Gesher“ teatro nuotrauka[/caption]
Išparduoti bilietai rodo R. Tumino teatro poreikį
Spektaklis „Sirano“ į Lietuvą atvežtas įmonės „Ars Magna“ vadovės GRETOS CHOLINOS iniciatyva. „Tai penktas kartas, kai maestro spektaklius atvežu į Lietuvą, ir pirmasis jam jau nesant su mumis“, – sako ji.
„Didžiausias noras – kad Tuminas būtų prisimenamas už tai, ką kūrė, koks žmogus buvo, kokia pasaulėžiūra slypėjo šio mohikano viduje, jo gyvenimo esmė, o ne antraeiliai dalykai, politika ar klystkeliai. Kaip jis pats sakė: „Teatro iš manęs neatimsi, neišplėši, jis yra ten, kur ir aš, jis gyvena manyje – tokia mano esmė“, – spektaklio premjeros Lietuvoje dieną dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja ji.
G. Cholina džiaugiasi – išparduoti bilietai yra įrodymas, kad R. Tumino kūrybos poreikis didelis, o maestro teatras – mylimas: „Tumino vardas pritraukia šimtus ir tūkstančius žiūrovų, kuriems Tuminas ir jo teatras – ypatinga sielos šventė. Šis įvykis buvo lauktas, jo buvo tikimasi. Man asmeniškai tai yra padėka režisieriui už jo indėlį į kiekvieno mūsų gyvenimą ir teatro istoriją. Jis – didis mokytojas, didis pasaulinio teatro režisierius.“
Tik vėliau supratau, kad toje tyloje man reikėjo išmokti girdėti Tumino teatrą, kuris buvo neapčiuopiamas – kaip dažnis.Buvusiai Vilniaus mažojo teatro vadovei teko ne vienus metus būti šalia režisieriaus. Pasak G. Cholinos, R. Tuminas buvo vizionierius, jis mąstė nežemiškai: „Rodėsi, kad traukia siūlus iš personažo sielos, perleidžia per save ir perduoda aktoriui.“ „Man ilgai buvo sunku suprasti Tuminą. Pamenu, man vadovaujant Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui, rengdavome susirinkimus aptarti teatro ateities viziją ir planus. Pagal tai, kiek Tuminas kalbėdavo repeticijose, jau buvau pasiruošusi nepraleisti jo minčių gausybės, sėdėdavau su rašikliu ir popieriaus lapu... Taigi, susirenkame, o visi tyli! Tik vėliau supratau, kad toje tyloje man reikėjo išmokti girdėti Tumino teatrą, kuris buvo neapčiuopiamas – kaip dažnis“, – prisiminimais dalijasi ji. [caption id="attachment_1264927" align="alignleft" width="2560"]
„Ars Magna“ vadovė Greta Cholina. Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotrauka[/caption]
„Sirano“ gastrolės – paskutinė R. Tumino valia
Iki šiol spektaklis „Sirano“ už Izraelio ribų nebuvo rodytas, gastrolės Europoje taip pat bus trumpos ir išskirtinės – prieš atvykdama į Lietuvą teatro „Gesher“ trupė jį pristatė Vengrijoje, iš Vilniaus vyks tik į Rygą.
Šio spektaklio gastrolės Vilniuje – ne tik duoklė visiems R. Tumino teatro gerbėjams, bet ir paties maestro paskutinė valia.
„Rimas labai laukė grįžti namo, beprotiškai mylėjo Lietuvą, savo kaimą, miestą. Kalbėdavo, kad viskas, tuoj baigsime Italijoje ir grįšime. Jau kovo mėnuo, tuoj prasidės darbai, kuriuos jis labai mėgo...“ – jautriai pasakoja režisieriaus žmona I. Burneikaitė-Tuminienė.
Praėjusių metų kovo 6-ąją režisierius iškeliavo anapilin.
Praėjus kiek daugiau nei metams, gegužės 27-ąją teatralai, teatro bičiuliai ir R. Tumino artimieji susirinko dar kartą įvertinti režisieriaus kūrybą atidengdami jam dedikuotą skulptūrinę kompoziciją Vilniaus mažajame teatre. Akmeniniame postamente įamžintos trys R. Tumino citatos.
„Mano požiūris – neieškoti kaltųjų, nes jų nėra, ir neieškoti teisiųjų, nes jų irgi nėra, o ieškoti darnos, kaip gyventi, kad sulauktum Viešpaties šypsenos“, – vieną iš režisieriaus R. Tumino įžvalgų cituoja I. Burneikaitė-Tuminienė.
[caption id="attachment_1264748" align="alignleft" width="2560"] Skulptūrinės kompozicijos režisieriaus Rimo Tumino kūrybai įprasminti Vilniaus mažajame teatre atidarymas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
[caption id="attachment_1264743" align="alignleft" width="2560"] Skulptūrinė kompozicija režisieriaus Rimo Tumino kūrybai įprasminti Vilniaus mažajame teatre. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka[/caption]
Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
