Kultūros ministras Š. Birutis: „Kultūra – tai, nuo ko prasideda valstybė“

[intro_text content="„Kultūrą turime suvokti plačiąja prasme. Kultūra – tai, nuo ko prasideda valstybė: mūsų tapatybė, istorija, kalba, paveldas“, – sako kultūros ministras ŠARŪNAS BIRUTIS, kalbėdamas apie tai, kas yra kultūra ir kaip ji gali stiprinti piliečių sąmoningumą bei pilietiškumą."]

Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ Š. Birutis tvirtina, kad kultūros finansavimas – nusikalstamai mažas, jį reikia didinti, ir jau dabar numatytos aiškios kultūros sritys, kur finansavimas būtinas.

Kalbėdamas apie Lietuvos kultūros sezonus, ministras teigia, kad, nors sezonas Vokietijoje perkeltas į 2027-uosius, jis bus ne tik apie kultūrą plečiant tarptautinį bendradarbiavimą.

Š. Birutis LRT auditą vertina palankiai. „LRT savo turinio kūrimu gauna gan didelius mokesčių mokėtojų pinigus – apie 80 milijonų eurų. Tai yra labai dideli pinigai, ir natūralu, kad valstybė turi teisę atlikti finansinį patikrinimą“, – sako jis.

Kultūros ministras neslepia, kad Lietuva gali didžiuotis savo kultūra. „Tikrai turime labai daug gabių žmonių. Jei būtų dar daugiau valstybės dėmesio, pasiekimai būtų dar didesni. Jau dabar galime didžiuotis, bet galėtume didžiuotis dar labiau“, – tikina Š. Birutis.

[youtube embed=4qi2nG9cwCs]

Ministre, ne kartą esate teigęs, kad kultūra yra ypač svarbi ir galinga stiprinant piliečių sąmoningumą. Kaip šiandien karo ir kitų neramumų fone kultūra gali didinti pilietiškumą ir sąmoningumą?

Iš tiesų apie tai esu ne kartą kalbėjęs ir rašęs. Kultūrą turime suvokti plačiąja prasme. Kultūra – tai, nuo ko prasideda valstybė: mūsų tapatybė, istorija, kalba, paveldas. Šie dalykai suteikia žmogui šaknis, verčia turėti sau šventus dalykus ir juos ginti.

Ar mes tam skiriame dėmesio? Galiu pasakyti, kad tikrai ne. Visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas šiandien nėra aukšto lygmens, taip iš dalies dėl to, kad apie tai anksčiau nebuvo kalbama. Pavyzdžiui, kas yra informacinė politika? Ar Lietuva apskritai ją turi? Kokią informacinę politiką vykdome, kokius naratyvus skleidžiame ir kaip atsakome į Kremliaus naratyvus? Kol kas apie tai nebuvo nei kalbėta, nei tam skirta dėmesio ar lėšų.

Svarbu suprasti, kad tai nėra vien Kultūros ministerijos darbas. Tai – horizontalus darbas, apimantis Krašto apsaugos ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Nacionalinį krizių centrą. Šiandien mes, naujoji Vyriausybė, tą darbą pradedame. Kultūros ministerija tam skiria pagrindinį dėmesį savo politikoje. Ilgai ieškojome viceministro, atsakingo už šią sritį, – norėjome profesionalo, dėstančio ir Vilniaus universitete, ir Karo akademijoje. Šiuo metu lėšų tam dar neturime, bet sudėlioję visą programą tikimės, kad kitų metų biudžete jų atsiras.

[caption id="attachment_1257879" align="alignleft" width="2560"] Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]

Esate sakęs, kad minkštajai galiai, tai yra kultūrai, valstybėje nebuvo skirtas didelis dėmesys, todėl jūsų vadovaujama Kultūros ministerija šią klaidą taisys. Kokie yra planai, kaip taisysite šią padėtį?

Pirmiausia stiprinsime supratimą apie kultūros svarbą plačiąja prasme. Tai svarbu tiek politikams, tiek visuomenei. Galime prisiminti ir senolių išmintį – pavyzdžiui, senovės kinų karo filosofas Enzinas sakė, kad lengviau užimti žmonių protus nei įtvirtintas tvirtoves. Taip šiandien veikia Kremlius. Ukrainos pavyzdys – Krymo ir Rytų Ukrainos užėmimas – tai puikiai parodo. Patys ukrainiečiai sako: „Nepavėluokite, mes pavėlavome. Skirkite tam dėmesį.“ O skiriamas dėmesys tikrai yra mažas.

Taigi, ką darysime? Pradedame rengti tarpinstitucinę programą, dirbdami su kitomis ministerijomis ir institucijomis, kurios turi tam pajėgumų: Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krizių centru. Dirbdami kartu rengsime kompleksinį planą, apimantį žiniasklaidą, švietimo sistemą.

Lėšos bus skiriamos per Medijų rėmimo fondą. Bendradarbiausime su LRT – kad per jų programas būtų stiprinamas visuomenės atsparumas ir kritinis mąstymas. Programų gali būti įvairių. Šiandien konkrečių dar neįvardysiu, nes tai gan sudėtingas darbas, reikalaujantis aukščiausio lygio specialistų, psichologų. Taigi šiandien darbas dar tik pradedamas, bet tai – esminis prioritetas, įrašytas į Vyriausybės veiklos planą.

Galiu pasakyti, kad finansavimas – nusikalstamai mažas. Ir to nebijau sakyti.

Užsiminėte apie finansavimą kaip apie vieną pagrindinių aspektų. Kokias, jūsų nuomone, didžiausias finansavimo problemas patiria Lietuvos kultūros sektorius?

Galiu pasakyti, kad finansavimas – nusikalstamai mažas. Ir to nebijau sakyti. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti per metus skiriame vos šešis milijonus eurų. Įvertinę dabartines kainas, infliaciją – už tokią sumą beveik nieko negalime padaryti. Geriausiu atveju – pasirūpinti dviem objektais, nors tokių, kuriems gresia sunykti, yra šimtai.

Taip pat trūksta lėšų informaciniam atsparumui didinti. Vien šiai sričiai trejiems metams reikėtų bent 50 milijonų eurų – tai tikrai nėra dideli pinigai, palyginti su gynybos biudžetu. Vieno tanko kaina – panaši. Valstybę gina ne ginklai, bet žmonės, todėl investicija į žmones yra būtina.

Medijų rėmimo fondas skiria tik šešis milijonus eurų, įskaitant visą žiniasklaidą. Buvo pridėti dar keturi milijonai kaip kompensacija, bet tai tik maža dalis. Mes susiduriame su poreikiu remti vietinę žiniasklaidą, kad žmonės galėtų didinti informacinį atsparumą. O vietinei spaudai, kuri kalba apie vietos problemas, bendruomenę, išlikti vis sunkiau. Be valstybės ir savivaldybių paramos regioninė žiniasklaida neišgyvena net pasaulio mastu.

Tai tik keletas sričių. Jų galėčiau išvardyti labai daug. Kultūros ministerijoje dirba mažiau nei šimtas žmonių, o sričių, kuriomis mes rūpinamės, yra daugiau nei bet kurioje kitoje ministerijoje. Pavaldžių įstaigų yra net 60, nė viena ministerija tiek neturi. 35 metus Kultūros ministerija buvo tarsi trečias brolis koalicijose – jai skiriama mažiausiai dėmesio ir lėšų. Šią kadenciją sieksime tai pakeisti.

[caption id="attachment_1257876" align="alignleft" width="2560"] Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]

Žinote problemas, kalbate apie konkrečias sumas. Tačiau kokie turėtų būti veiksmai, kad tas finansavimas iš tiesų padidėtų?

Veiksmai – labai paprasti. Mes teikiame siūlomus biudžetus, visuomenė tai supranta, Seimo nariai tai patvirtina, ir finansavimas didėja. Dirbame su Seimo nariais, su Vyriausybe. Tačiau mums labai svarbus ir visuomenės palaikymas, žiniasklaidos vaidmuo.

Jei visuomenė palaikys, kad reikia investuoti į kultūrą, bus kitaip. Šiuo metu Finansų ministerija siūlo mažinti biudžetą, įskaitant ir kultūros sričiai, 15 milijonų. Tai – visiškas nesusipratimas, biurokratinis požiūris, kurį būtina keisti.

Kalbate apie įvairias sritis. Kuri šiuo metu yra prioritetinė?

Valstybės prioritetai yra gynyba ir saugumas. Mūsų šūkis yra „Stiprūs kultūros galia“. Norime, kad visuomenė būtų atspari dezinformacijai, kad turėtų aiškius savo naratyvus, pilietinę ir patriotinę poziciją. Kad jaunuoliai norėtų stoti į kariuomenę ne dėl priverstinės tvarkos, o dėl to, kad atliktų garbingą pareigą ginti tėvynę.

Kai bus konkurencija į šauktinius, bus garbė tarnauti, kai tarnausime ne šiaip kažkam – o valstybei, tėvynei, žinosime, kad tikslą pasiekėme.

[caption id="attachment_1257892" align="alignleft" width="2560"] Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Luko Karčiausko / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption]

Kalbant apie gynybą ir kultūros stiprinimą – planuojamas Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje. Teigėte, kad tai ne tik kultūros, bet ir saugumo klausimas. Tačiau ir sakėte, kad išeinanti Vyriausybė tam nenumatė nei finansų, nei resursų. Kokie numatyti sezono finansavimo šaltiniai?

Šis klausimas labai svarbus. Taip – tai ne tik kultūros, bet ir saugumo klausimas, ypač Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje aplinkybėmis. Sakyčiau, tai ne tik Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje – tai Lietuvos sezonas. Kultūra čia būtų stuburas, apie kurį suktųsi ir verslo, mokslo forumai, bendradarbiavimas kitose srityse.

Geras pavyzdys – sezonas Prancūzijoje. Jis buvo labiau kultūrinis. Norime plėsti bendradarbiavimą ir Vokietijoje, ypač pirmininkavimo Europos Tarybai metu – 2027 metais.

Reikės lėšų. Mano siūlymas – skirti finansavimą iš pirmininkavimui Europos Tarybai numatytų 150 milijonų eurų. Būtų tikslinga ir efektyvu sukoncentruoti lėšas į Vokietiją kaip partnerę.

Kol kas galutinio sprendimo dėl finansavimo neturime, bet artimiausiu metu planuojame susitarti. Skaičiuojame, kad reikėtų bent penkių milijonų eurų. Vokietija – didelė valstybė su federaline struktūra. Reikės sutelkti dėmesį į žemes, kurios formuoja brigadą Lietuvoje – greičiausiai Bavariją ir dar keletą. Tam reikalingas visų institucijų pasirengimas, finansai, kurie jau numatyti, ir aiškūs sprendimai dabar, iš kur gausime finansavimą, kaip prisidės kitos institucijos.

Aš manau, kad svarbiausia, jog Medijų rėmimo fonde būtų susitarta, nes tokios atskiros, išskirtos kompensacinės eilutės kaip ir nėra. Tiesiog skirti papildomi pinigai, o fondas – tai savitvarkos organizacija, į kurią politikai neturėtų kištis.

Šių metų pradžioje kalbėjote, kad šis sezonas turėtų vykti 2026-aisiais. Dabar kalbate apie 2027-uosius. Kodėl sezonas perkeltas?

Na, turbūt reikėtų pasakyti, kad taip greitai pasiruošti neįmanoma. Pradžia galėtų būti 2026 metais, bet pagrindas būtų 2027-ieji. Tad tikrai nevėluotume, nes ir Vokietijos brigados atėjimas planuojamas tuo pačiu metu. Tada bent jau pagrindinis jos įsikūrimas vyktų tuo metu.

Kitas dalykas – planuojame sezoną 2026 metais Italijoje, todėl viską reikia daryti nuosekliai. Pirmiausia Italija – ten, aišku, bus mažesnės apimties renginiai, o tada, jau pasiruošę, surengiame sezoną ar skiriame pagrindinį dėmesį Vokietijai. Ir viską padarome laiku.

Daug kalbėta apie žiniasklaidos lauką. Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios griežtesni azartinių lošimų reklamos ribojimai. Kaip tai atsilieps žiniasklaidai ir kiek šią netektį kompensuos Medijų rėmimo fondas?

Vienaip ar kitaip, poveikis tikrai bus, nes niekas tiksliai nežino, kokių netekčių bus patirta. Bet aš manau, kad per Medijų rėmimo fondą ta kompensacija bus. Daug kas sako, kad tai turėtų būti skirta konkrečioms įmonėms arba konkretiems žiniasklaidos leidiniams.

Aš manau, kad svarbiausia, jog Medijų rėmimo fonde būtų susitarta, nes tokios atskiros, išskirtos kompensacinės eilutės kaip ir nėra. Tiesiog skirti papildomi pinigai, o fondas – tai savitvarkos organizacija, į kurią politikai neturėtų kištis. Ir Kultūros ministerija neturėtų turėti tiesioginės įtakos tam. Manau, bus susitarta ir bus pasiekti keli tikslai.

Pirmiausia – kad netekimai bus kompensuojami, antra – bus stiprinamas visuomenės atsparumas – būtent azartiniams lošimams ir priklausomybėms nuo jų, nes ši problema yra reali. Kita dalis lėšų bus skirta apskritai visuomenės atsparumui įvairiems iššūkiams. Apie tai jau kalbėjome šiek tiek anksčiau.

[caption id="attachment_1232902" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]

Užsiminėte apie žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę. Kaip manote, kokią naudą LRT auditas gali duoti ir pačiai LRT, ir Lietuvos visuomenei? Ar jis padės pagerinti veiklos efektyvumą ir skaidrumą?

Galiu tik pakartoti, kad LRT yra nepriklausoma organizacija, manau, tokia ir liks – nepriklausoma nuo politikų. Kita vertus, LRT gauna gan didelius mokesčių mokėtojų pinigus savo turinio kūrimu – apie 80 milijonų eurų. Tai labai dideli pinigai, ir natūralu, kad valstybė turi teisę atlikti finansinį patikrinimą.

Tai visiškai normalu, net privaloma – turi būti ataskaita, kaip leidžiami tie pinigai. Tačiau nemanau, kad tai turi būti susiję su turiniu. Tai daugiau susiję su finansine drausme, ir viskas čia yra gerai. Nereikia gąsdintis, labai baimintis. Jeigu viskas yra tvarkinga – viskas bus gerai.

Norėčiau grįžti prie saugumo temos. Kaip manote, koks yra sveikas, normalus balansas kalbant apie rusų kultūrą? Kaip atskirti vertingą kultūrą nuo propagandos?

Grįžčiau prie visuomenės atsparumo temos. Atspari visuomenė nepasiduoda propagandai – jos neveikia priešiškų šalių kultūra. Tai ir turėtų būti pagrindinis mūsų tikslas – stiprinti visuomenės atsparumą bet kokiam išoriniam poveikiui. Be abejo, šiuo metu turime vengti Kremlių palaikančių atlikėjų Lietuvoje – tai turi būti aišku ir vienareikšmiška. Tam yra atsakingos institucijos, kurios dirba ir užkardo tokių asmenų atvykimą.

Kiti ne tokie akivaizdūs dalykai, kurie skverbiasi per informacinį lauką ar kultūrą, jau yra mūsų pačių darbas. Mūsų dialogas su visuomene, tiek valdžios, tiek tarp pačių žmonių, yra būtinas. Tam turime platformas – šiandien valstybė turi stiprų bibliotekų tinklą, kur tokios diskusijos turėtų vykti. Ir jos turi būti aktualizuotos.

Mes sieksime tai daryti visomis turimomis priemonėmis – bet ne draudimais. Kultūros ministerija neužsiima revizijomis, neturi galios užkardyti, ką įleisti ir ko ne. Tačiau per visuomenės informacinį atsparumą tikrai dirbsime savo darbą.

[caption id="attachment_1257878" align="alignleft" width="2560"] Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption]

Šiais metais minime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kaip šie metai ir vykstantys įvairūs renginiai stiprina piliečių savimonės formavimą ir kokią reikšmę turi tarptautinėje kultūrinėje erdvėje?

Reikia pasidžiaugti, kad turime išskirtinę asmenybę – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Šiemet galime dar kartą pažvelgti į jį patys ir jį pristatyti pasauliui. Jau turėjome nemažai renginių – ypatinga paroda atidaryta Kaune, jos lankomumas džiugina.

Pristatymai vyko Lenkijoje – ten taip pat planuojame pagerbti Čiurlionio mirties vietą, pastatyti atitinkamus simbolius. Manau, atsigręžiame į Čiurlionį – tiek jo muziką, tiek dailę. Nors jo tapyba galbūt mažiau žinoma pasaulyje, nes beveik visas kūrinių rinkinys yra čia, Lietuvoje. Kita vertus, tai – mūsų turtas. Nors pasaulyje jis galbūt dėl to mažiau žinomas, šiemet mes jį pristatome ir juo didžiuojamės. Manau, didžiuosimės ateityje. Čiurlionio vardas – tai dalis Lietuvos identiteto. Jis mums padės ir kultūrinėje diplomatijoje, ir pristatant Lietuvą pasauliui.

Tikrai turime labai daug gabių žmonių. Jei būtų dar daugiau valstybės dėmesio – pasiekimai būtų dar didesni.

Žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, kaip vertinate Lietuvos kultūros lauką? Ko pasigendate, o kuo didžiuojatės?

Tikrai galime didžiuotis Lietuvos kultūros pasiekimais. Lietuva, man atrodo, turi net tam tikrą geną. Kalbant apie muziką, ypač apie klasikinės muzikos atlikėjus – mes mokame groti. Turime puikius orkestrus. Problema – neturime tinkamos koncertų salės, bet ją statome. Groti mokame geriau, nei žaisti futbolą, nors ir stadioną brangų statome. Bet, manau, prioritetas turėtų būti koncertų salė – kur galėtume ir patys klausytis muzikos, ir kviestis užsienio atlikėjus.

Turime labai gerą meno mokyklų tinklą. Mūsų vaikai puikiai parengiami, ir kol kas mokslas valstybės finansuojamas – tai didžiulis pliusas. Taip pat galime džiaugtis atsinaujinančia kino industrija. Pelno mokesčio lengvata labai padėjo – dabar mūsų filmai rodomi Kanų ir kituose pasauliniuose festivaliuose.

Žinoma, teatras išlaiko aukščiausią lygį, esame pageidaujami svečiai pasaulyje. Galėčiau kalbėti ir apie kitas sritis. Štai literatūra taip pat labai stipri, daugėja vertimų į kitas kalbas. Vilniaus knygų mugė jau tapo regioniniu reiškiniu.

Tikrai turime labai daug gabių žmonių. Jei būtų dar daugiau valstybės dėmesio – pasiekimai būtų dar didesni. Jau dabar galime didžiuotis, bet galėtume didžiuotis dar labiau. Tuomet Lietuva būtų dar atpažįstamesnė kaip kūrybinga, talentinga valstybė, į kurią norisi investuoti, kurią norisi ginti kaip lygiavertę Vakarų civilizacijos narę.

Projektas „Nekasdienė kultūra – tradicijų ir inovacijų dialogas“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 35 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama