Laiko dvasia

Visai neseniai teko susitikti su vienu svarbiu jaunimo politikos lauko veikėju. Tikrai ne eiliniu. Diskutavome apie skirtingus ateitininkų ir jo organizacijos požiūrius į viešosios nuomonės reiškimą. Argumentavau, kad jaunimo organizacijos neturi tapti politinėmis ir, nors politika yra svarbi visuomeninio gyvenimo dalis, kaip sakė filosofas ateitininkas A. Maceina – jeigu gali dirbti ne politinį, o kultūrinį darbą, dirbk būtent jį.

Mano pašnekovas, lyg norėdamas pasigirti, jog jo organizacija neužsiima vien „politikavimu“, pratarė (laisvai cituoju): „Ignai, bet atkreipk dėmesį – mes paskutiniu metu neskelbiame pareiškimų kontraversiškomis, vertybinėmis temomis. Gal tokia laiko dvasia“.

Laiko dvasia? Oho, netikėta... Nepamenu visko, ką kalbėjom, bet šitai užstrigo giliai giliai.

  [caption id="attachment_6603" align="aligncenter" width="2560"] unsplash.com[/caption] ---

Peršoksiu šiek tiek kitur. Rugsėjo 4 d. Šiluvoje vyks konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“. Pranešimą joje skaitysiu ir aš, būtent apie jaunimo organizacijas, laisvės ir atsakomybės kūrėjas ar griovėjas.

Laukiu šios konferencijos ne tik dėl to. Teko dalyvauti susitikime su būsimais pranešėjais. Vienas iš jų šiek tiek praskleidė šydą nuo savo temos. Tema labai nepretenzingu pavadinimu – „Demokratijos prigimtis ir ateitis“. Filosofas bandys parodyti, jog atėjo nauji laikai ir nebėra prasmės spardyti lavoną – nuolat kritikuoti liberalizmą, o tiksliau jo įvairias metastazes, kaip kad kultūrinį marksizmą. Katalikų ratuose išties mėgstama tai daryti, dažnai ir pasiguodžiant, jog nieko nepakeisim.

---

Ir štai, vienas iš liberalų flango atstovų prabyla apie „laiko dvasią“. Kažką naujo, kitokio, negu tai, ką iki tol darė ir darytų jis. Koks netikėtas sutapimas!

Po šito dar nekantriau laukiu minėtojo filosofo pranešimo. Tikiuosi jis padės sudėlioti, kas iš tikro pasikeitė ir kodėl nebeverta laikyti kultūrinio marksizmo nepakeičiama mūsų laikų paradigma. Galbūt, kaip ir kiekvienas doras filosofas, pabandys nubraižyti ir gaires ateičiai.

Tą galime daryti ir mes – ateitininkai ir visi, susibūrę apie ateitis.lt portalą. Kaip ir prieš 115 metų, nežinodami, kad jau tuoj ateis Rusijos imperijos saulėlydis, mąstėme apie būsimą nepriklausomą Lietuvą, taip ir dabar, galime ir turime mąstyti apie tai, kas bus po liberalizmo. Savo laiku turėjome popiežių Leoną XIII, dabar turime Leoną XIV – išties viltingas sutapimas.

Tad ateinantiems mokslo metams linkiu visiems portalo autoriams aštrios plunksnos ir guvaus mąstymo. O tiems kas tik skaito – nepabijoti savo mintis iš stalčių bei pokalbių prie kavos perkelti į tekstus portalui. Nespardykime lavonų, o su krikščioniška viltimi kalkime idėjas ateities Lietuvai bei Bažnyčiai.

  [caption id="attachment_6601" align="alignnone" width="2560"] Žemynos Lukoševičiūtės nuotr.[/caption]   [caption id="attachment_5090" align="aligncenter" width="300"] Projektą „Ateikite kurti, o ne griauti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 7 tūkstančius eurų.[/caption]  

Autorius: Ignas Kriaučiūnas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama