Rekomenduoju meną: Kristinos Norvilės TOP5

„Kultūros uosto“ rubrikoje „Rekomenduoju meną - TOP5“ kviečiame klaipėdiečius, įvairių sričių atstovus, kad jie pasidalintų penkiais didžiausią įspūdį jiems palikusiais kultūros ir meno atradimais.

Šiandien savo kultūros ir meno atradimais dalijasi humanistinių vestuvių ceremonmeisterė, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, poetė Kristina Norvilė.

1. Knyga Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“

Visose meno formose mane labiausiai žavi skirtingi stiprios moters pavidalai, todėl itin surezonavo rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės dviejų dalių istorinis romanas „Petro imperatorė“.

Nuo pirmojo pagrindinės herojės Martos Skowronskos įkvėpimo iki paskutinio atodūsio skaitytojas patiria amerikietiškų kalnelių emocijų laviną.

Autorė pasitelkia tiek istorinius faktus, tiek psichologinę analizę, kad parodytų, kaip iš visiško socialinio dugno kilusi moteris tampa Rusijos imperatore.

Jaketrina I vaizduojama kaip puiki strategė, brutalioje Petro epochoje savyje išsaugojusi empatiją ir žmogiškumą.

Ji - mano įkvėpimo šaltinis, atsidūrus emociniame dugne ar vertybinių pasirinkimų kryžkelėje. Tada savęs klausiu: o kaip pasielgtų Marta?

2. Filmas „Knygų vagilė“

Nors filmas „Knygų vagilė“ jau skaičiuoja dvyliktus egzistavimo metus, jį pamatyti malonumą turėjau tik šią vasarą.

Žavi režisieriaus Brian Percival sprendimas istorijos pasakojimui pasitelkti Mirtį.

Man labai artima, kad Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje būtent knygos tampa pagridninės filmo herojės našlaitės Lyzės prieglobsčiu bei vilties simboliu.

3. Spektaklis „Graikai“

Neišdildomą įspūdį paliko latvių režisieriaus Elmaro Senkovo spektaklis „Graikai“, matytas Klaipėdos dramos teatro festivalyje „TheAtrium“.

Spektaklio varomoji jėga - aktorių kūno ir balso ekspresija. Dievai spektaklyje itin sužmoginti ir be galo charizmatiški. Aktorių įvairiapusiškumas leidžia patirti sužaidybintą mitinį pasaulį ir permąstyti santykį su autoritetais.

4. Muzika - Hans Zimmer

Hans Zimmer yra vienas mano klausomiausių kompozitorių. Jo sukurti garso takeliai tokiuose įsimintinuose filmuose kaip „Gladiatorius“, „Tarp žvaigždžių“, „Žiemos pasaka“ leidžia dar paveikiau ir stipriau išgyventi pasakojamos istorijos emocijas. „Gladiatoriuje“ skambanti daina „Now We Are Free“ tapo mano išsilaisvinimo iš toksiškų santykių himnu.

5. Paroda - Kristinos Gedminaitės paroda „Intymus monologas“

Prieš metus Klaipėdos galerijoje pamatyta dailininkės, grafikės Kristinos Gedminaitės paroda „Intymus monologas“ įkvėpė panirti į savo vidines gelmes.

Labiausiai man artimas jos kūrinys „Gulinti tamsoje“, 2015 m., leidžiantis suvokti, jog kūrybai skleistis reikalingos tylos pauzės ir drąsa priimti, pripažinti savo šešėlius.

Autorius: ve.lt

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama