Spalvingas filareto Napoleono Novickio gyvenimas

Areštas

Carinė valdžia apkaltino N. Novickį sukilimo organizavimu, ryšiais su pagrindiniu sukilimo organizatoriumi Simonu Konarskiu ir kitais dalyviais. Tardymo komisija teigė, kad jis ,,pirmas nutiesė S. Konarskiui kelią į sukilimą, padėjo jam atvykti, o atvykus supažindindavo su maištininkais ir yra pagrindinis kaltininkas, kad S. Konarskis prasiskverbė į vakarines Rusijos gubernijas“. Komisija taip pat nurodė, kad Gardino bajoras Grigorijus Brynka ( Jerzy Brynk), N. Novickiui rekomendavus, savo namuose priglaudė Simoną Konarskį, su juo važinėjo po apskritį, supažindindavo su žmonėmis ir rengė sukilimą. 1839 m. vasario 19 d. Karinio teismo nuosprendžiu, N. Novickis priskirtas prie antrosios kategorijos valstybinių nusikaltėlių, jam  atimta bajorystė ir visas turtas, nuteistas 20 metų katorgos ir išsiųstas į Sibirą. Bendražygis Simonas Konarskis nuteistas mirti ir 1839 m. vasario 27 d. viešai sušaudytas Vilniuje. Šioje byloje nuteista apie 80 žmonių.

Gyvenimas tremtyje

1839 m. lapkričio mėnesį N. Novickis kartu su nuteistais bičiuliais Ignu Rodzevičiumi  (Ignacy Rodziewicz) ir Grigorijum Brynka atvyko į Irkutsko guberniją ir bandomajam laikotarpiui buvo įdarbintas Aleksandrovsko spirito gamykloje, o 1840 m. sausio 12 d. Irkutsko druskos gamykloje.  Irkutsko sritis buvo Sibiro regionas, į kurį buvo tremiamas inteligentijos žiedas iš visos Rusijos imperijos. Ištremtieji dirbo sunkiomis ir atšiauriomis katorgos sąlygomis, trūko maisto, daugeliui tremtinių buvo uždrausta susirašinėti su artimaisiais gimtinėje, gauti siuntinius. Tačiau Sibire trūko specialistų, todėl carinė valdžia bandė jų ieškoti tarp tremtinių, Dalis jų  dėl savo verslumo sugebėjo tremtyje panaudoti profesinius sugebėjimus ir įsidarbinti inžinieriais, geologais ar miškininkais. Vienas iš jų buvo ir tremtinys Napoleonas Novickis iš Lietuvos.

1841 m. birželio mėnesį jam buvo sušvelninta kardomoji priemonė: iš katorgos buvo paleistas ir  įkurdintas  Maksimovščinos kaime, netoli Irkutsko. Čia jis gavo 15 dešimtinių žemės, reikalingos cukrinių runkelių auginimui ir cukraus gamybai. Kadangi šio verslo paslapčių N. Novickis buvo išmokęs dirbdamas pas brolį cukraus fabrike prie Naugarduko, jis sugebėjo įrodyti vietos pirkliams, jog ir atšiauriomis Sibiro sąlygomis galima auginti cukrinius runkelius, iš jų gaminti cukrų ir gauti nemažą pelną.

             N. Novickiui verslas sekėsi neblogai. Užsispyrus jam pavyko įsidarbinti Irkutske pas rusų verslininką ir toliau užsiimti cukraus gamyba. Sibire N. Novickis šį verslą ne tik organizavo, bet ir ieškojo būdų gamybos technologijai pagerinti, eksperimentavo, kaip neapdirbtą cukrų rafinuoti į baltąjį. Apie jo sėkmingą veiklą žinios pasklido tarp vietos pirklių, kurių ne vienas siūlė vadovauti jų cukraus įmonėms. Tačiau Napoleono ,,cukrinis verslas“ baigiasi netikėtai, kai 1843 m N. Novickis pasiūlė vietos verslininkui Gerasimovui atidaryti cukraus fabriką, o už savo paslaugas paprašė kuklaus atlygio. Verslininkui nepatiko toks tremtinio įžūlumas ir apie tai jis pranešė Irkutsko gubernatoriui, kuris ne tik uždraudė N. Novickiui dirbti cukraus  gamybos versle, bet ir įsakė palikti Irkutską. Tremties draugas Julijonas Gliaubicas Sabinskis (1797–1869) vėliau savo atsiminimuose rašė, kad ,,ne tik bukumas būdingas jam, bet prie jo reikėtų pridėti ir kerštingumą ir norą pakenkti, ką jis lengvai gali padaryti turėdamas savo rankose tiek galių“.

Nušalintas N. Novickis gyveno nuošaliame kaime prie Angaros upės, netoli Irkutsko, pagal galimybę aplankydavo draugus tremtinius, tačiau tam dažnai trukdė  atšiaurios šio krašto gamtinės sąlygos, ypač, kai išsiliedavo Angaros upė ir susisiekimas su kai kuriomis vietovėmis būdavo nebeįmanomas.

Tremtyje N. Novickis savo bendražygių buvo gerbiamas už ištikimybę, stiprią dvasią, darbštumą, skvarbų protą, žinias visose srityse, rūpinimąsi kitais, blogesnėse sąlygose gyvenančiais likimo broliais. N. Novickis  daug skaitė, galėdavo atmintinai cituoti klasikų kūrinius lenkų, prancūzų ir rusų kalbomis, buvo sukaupęs  bibliotekėlę, knygas duodavo paskaityti ir kitiems. Tremtiniai jį vadindavo ,,nepaprastu ir gerbiamu draugu iš Lietuvos“. Gyvendamas tremtyje jis turėjo susirašinėjimo teisę, skirtingai negu daugelis kitų tremtinių, tačiau laiškus į tėviškę siųsdavo ar iš ten gaudavo retokai. Pavyzdžiui, 1843 m. jis gavo iš draugų Vilniaus kalendorių, kuriuo labai džiaugėsi. Susirašinėjo ir su broliu Tadu Novickiu, kuriam nusiuntė savo pieštą portretą.

1843 m. rudenį Napoleonas Novickis įsitraukė į naują veiklą. Tuo metu Rytų Sibirą apėmė „aukso karštinė“. Reikėjo žmonių vadovauti grupėms, vykdančioms aukso paieškas, o vėliau ir aukso kasykloms. Tokių žmonių buvo ieškoma ir tarp tremtinių. Tokias įmones finansuodavo turtingi pirkliai. Iš Sankt Peterburgo verslininkai lenkai Mitkevičius, Žadovskis ir Valevskis Sibire nusipirko  keletą aukso gamybos verslovių ir tarp tremtinių lenkų ieškojo žmogaus, kuris galėtų ,,užsukti“ verslą ir vadovauti vienai iš jų bendrovių. Vietiniai verslininkai rekomendavo protingą ir energingą N. Novickį. Iš pradžių N. Novickis pasiūlymo atsisakė, bet vėliau, suderinus su carine valdžia, N. Novickis sutiko vadovauti vienai iš aukso kasyklų už metinę 1000 rublių algą ir išvyko į dar  atšiauresnę Sibiro vietovę –Tunguską. Draugas Julijonas Gliaubicas Sabinskis rašė ,,Sunku buvo atsisveikinti su šiuo kilniu visų gerbiamu draugu. Atsisveikinant  kilo mintys, kad daugiau niekada nepasimatysime, ypač atsisveikinant su tuo, su kuriuo  riša ilgas broliškos meilės  ir dar tvirtesnis bendros nelaimės ryšys“. Iš tolimos ir dar labiau nuo pasaulio atskirtos Tunguskos draugus Irkutske retkarčiais pasiekdavo N. Novickio laiškai, kuriuose jis draugų prašydavo atsiųsti ne maisto ar pinigų, o knygų. 1845 m. rugsėjo mėnesį N. Novickis laiške J. G. Sabinskiui rašė, kad mirtinai serga, visas sutinęs ir nelabai tikisi pasveikti. Tačiau po kelių mėnesių  Novickis ligą nugalėjo ir sugrįžo į Irkutską, kur jį su džiugesiu sutiko draugai. 1847 m. N. Novickis priima dar vieną iššūkį ir išvyksta vadovauti vienai iš Kiachtos aukso kasyklų prie sienos su Mongolija. Beveik visą savo atlyginimą jis paaukodavo draugų fondui, tapdamas bičiulių tremtinių atrama ir gynėju. Tais pačiais metais jis gavo dar vieną pelningą pasiūlymą – už 2000 rublių vadovauti kasyklai pas karo inžinerijos pulkininką vengrą Butacą. N. Novickis vėliau labai džiaugėsi sąžiningu, apsišvietusiu, protingu ir maloniu savo viršininku, su kuriuo netgi susidraugavo. Vengras pasitikėjo N. Novickiu ir leido jam pačiam rinktis darbuotojus, kuo Napoleonas pasinaudojo ir priėmė daug savo likimo brolių tremtinių, protingų ir patikimų žemiečių. 

Sugrįžimas į Lietuvą

1856 m. N. Novickis sulaukė Rusijos imperatoriaus malonės ir buvo amnestuotas, paliko Sibirą ir buvo perkeltas į europinę Rusijos dalį – Vologdą, iš kur 1857 m. carinė valdžia jam leido grįžti į tėvynę. Sugrįžęs į Lietuvą, po 30 metų jis sutiko jaunystės meilę Feliciją Micevičiūtę, našlę Vilamavičienę, kuri 1853 metais palaidojusi savo vyrą Igną Vilamavičių. Napoleonas po keleto metų vedė Feliciją. Jiedu įsikūrė Skriabinų dvare prie Kulvos. Tai buvo velionio Felicijos vyro valda. Išliko iš ten rašytas Vilamavičių laiškas Adomui Mickevičiui iš Skrebinų. Įsikūręs Skrebinuose N. Novickis, turėdamas patirties cukraus versle, įkūrė cukraus fabrikėlį, o aplinkinius ūkininkus skatino auginti cukrinius runkelius. Lietuvoje cukrus pradėtas gaminti naminiu būdu XIX a. pradžioje, dvarų ūkiuose ėmus auginti cukrinius runkelius. Plungės, Vaitkuškio, Daujotų, Mankiškio dvaruose veikė primityvūs fabrikėliai. Pagamintas cukrus buvo naudojamas savo reikmėms, ir tik nedidelį jo kiekį  dvarai parduodavo rinkoje.

Didėjant cukraus paklausai ir kainoms, N. Novickis tikėjosi ateityje plėtoti fabrikinę gamybą, bet jo lūkesčius Skrebinuose pristabdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. N. Novickis įsitraukė į jo organizavimą, ėmė veikti kaip Kano pavieto sukilėlių vado Liudviko Žilinskio  (Ludwik Wincenty Dionizy Żychliński, 1837–1891) padėjėjas. Jokūbas Geištoras (Jakub Wilhelm Kasper Gieysztor, 1827–1897) savo atsiminimuose prisimena, kad ruošiantis sukilimui į Kauno sukilėlių būstinę atėjo aktyviausias Simono Konarskio bendradarbis Napoleonas Novickis ir paklausė, kodėl jo neįtraukia į sukilimo organizavimą, gal jis jau netinkamas ar juo nepasitikima. „Apkabinau ir pabučiavau garbingą veteraną ir su pagarbos ašaromis akyse jam pasakiau, kad to, ,,kuris jau kartą labai nukentėjo ir jau sulaukė garbingo amžiaus, nedrįstu pasiūlyti į neišvengiamą pražūtį. Tačiau Novickis apie tai nė girdėti nenorėjo ir tapo antruoju padėjėju“.

Caro valdžia sekė N. Novickį. Skrebinuose jis gyveno carinės policijos priežiūroje, tačiau valdžiai taip ir nepavyko įrodyti, kad prisidėjęs prie sukilimo organizavimo. Pasak vieno pagrindinių sukilimo vadovų Kauno paviete Aleksandro Chmelevskio (Aleksandr Chmielewski, 1814–1882), N. Novickis ,,ištvėrė iki pat pabaigos, nė kiek nenukentėjęs, drąsus ir darbštus išliko ir tyliai žmonių gerbiamas ramia sąžine numirė, išties ištvėrė iki usque ad finem (lot) – iki galo“.

Napoleonas Novickis mirė Skrebinuose 1870 m. sausio 22 d. Išgyvenęs su Felicija santuokoje kiek daugiau nei 10 metų, vaikų nesusilaukė. Felicija Novickienė palaidojusi vyrą Kulvoje, o ant paminklo paprašė iškalti žodžius: ,,šį paminklą atminti mylimą vyrą pastatė žmona“. Felicija Novickienė pragyveno vieniša dar 13 metų Skrebinų dvare, kur 1883 m. birželio 10 d., mirė nuo senatvės. Palaidota šalia savo pirmojo vyro Ignoto Vilamavičiaus Vilniuje, Rasų kapinėse.

Šaltiniai ir literatūra:

1. LVIA F. 459, Ap.1, B. 2776; F. 523, Ap. 1, B. 129 I d.; F. 567, Ap. 2, b.1296, B. 1336; F.459 Ap.1, B.2776.

2. V. Skuodis, Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai, Vilniaus universiteto leidykla, 2003.

3. Jokūbo Geištoro atsiminimai 1857–1865, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2022.

4. Polski Słownik Biograficzny t. 23 str. 333.

5. Archywum Filomatow. Listy więzienia. Warszawa, 2000

6. Сабиньский Ю. Сибирский дневник : Т. 1.– Иркутск : Иркутский музей декабристов : ООО «Артиздат, 2014

Autorius: Gintautas Šeikis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama