Popiežius Pranciškus ir Gudija

Popiežius Pranciškus ir Gudija. Popiežius Pranciškus Vilniuje. Voruta.lt nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, Vilnius, istorijos žurnalas "Voruta", Nr. 2, 2025 Balandžio 20 d. popiežius Pranciškus pasirodė Vatikano Šv. Petro bazilikos balkone ir palinkėjo linksmų Velykų tūkstančiams tikinčiųjų. Jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, bet pamojo džiūgaujančiai miniai ir tarė: „Mieli broliai ir seserys, su linksmomis Velykomis!“ Taip atsitiko, kad ši popiežiaus Pranciškaus kalba buvo atsisveikinimo kalba, nes jau kitą rytą, balandžio 21 d., popiežius Pranciškus išvyko į Tėvo namus. Dabar vertinamas popiežiaus Pranciškaus pontifikatas, suprantama jo asmenybės didybė. Panašiai norėčiau aptarti ir popiežiaus bei Baltarusijos santykių problemą, kurią jis pavadino: „Mano mylima Baltarusija“. Dar 2020 m. vasarą Popiežius pareiškė, kad atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje ir paragino vesti dialogą. „Mano mintys sukasi apie brangiąją Baltarusiją. Atidžiai stebiu porinkiminę situaciją šioje šalyje ir raginu vesti dialogą, atmesti smurtą ir gerbti teisingumą bei įstatymus“, – rugpjūčio viduryje sakė pontifikas. O rugsėjį arkivyskupas Raulas R. Gallagheris atvyko į Minską. Jis atvyko „pademonstruoti Šventojo Tėvo dėmesį ir artumą Katalikų Bažnyčiai ir visai šaliai“. Tai buvo pareikšta oficialiame Šventojo Sosto pranešime. Tais pačiais metais arkivyskupas Claudio Gugerotti perdavė Aleksandrui Lukašenkai Katalikų Bažnyčios vadovo susirūpinimą dėl padėties mūsų šalyje. O kai Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje kilo migracijos krizė, popiežius įsakė per labdaros organizacijos „Caritas“ Lenkijos ir Lietuvos skyrius siųsti pinigus migrantams padėti. Žiemą, pandemijos metu, žmonės buvo įstrigę miške ir tapo dirbtinai išprovokuotos krizės aukomis. Vatikano pinigai buvo naudojami vaistams, maistui ir šiltiems drabužiams pirkti. „Jaučiu skausmą dėl naujienų apie padėtį, kurioje atsidūrė daugelis jų: tų, kurie žuvo Lamanšo sąsiauryje; tų, kurie yra Baltarusijos pasienyje, tarp kurių yra daug vaikų; tų, kurie skęsta Viduržemio jūroje. Vien mintis apie juos sukelia tiek daug skausmo“, – sakė popiežius Pranciškus. Ir popiežius Pranciškus taip pat įpareigojo Katalikų Bažnyčią besąlygiškai remti mirties bausmės panaikinimą visame pasaulyje. Baltarusija išlieka vienintele Europos šalimi, kurioje nuteistiesiems taikoma mirties bausmė. 2016 metais Aleksandras Lukašenka aplankė popiežių. Iš to susitikimo jis tikriausiai išsaugojo alyvmedžio atvaizdą. Susitikimas įvyko netrukus po Minsko susitarimų sudarymo, o alyvmedis turėjo simbolizuoti taiką. Nuo to laiko Baltarusijos pareigūnai ir Lukašenka ne kartą kvietė popiežių į Baltarusiją, tačiau popiežius taip ir neatvyko. Artimiausia vieta, kurią jis aplankė, buvo Vilnius. Tuomet, 2018 m., apie 2000 Baltarusijos tikinčiųjų keliavo į Lietuvą susitikti su juo. Rugpjūtį Minske buvo priverstinai uždaryta katalikiška pradinė mokykla. Rugsėjį po nedidelio gaisro buvo uždaryta legendinė sostinės bažnyčia – Šv. Simono ir Elenos bažnyčia, populiariai vadinama Raudonąja bažnyčia, o valdžia pareikalavo, kad iš jos būtų pašalintas visas bendruomenės religinis turtas. Atvirame laiške Lukašenkai vietos katalikai dėl gaisro apkaltino „nežinomus asmenis“ ir pavadino bažnyčios uždarymą „netinkama ir perdėta reakcija“. Tačiau policija taip pat nutraukė pamaldas ir grasino suimti bažnyčios kleboną Vladislavą Zavalniuką, kuris parapijai vadovavo 32 metus, į bažnyčios uždarymą reagavo bado streiku. Nors keli Baltarusijos vyskupai ragino grąžinti Raudonąją bažnyčią, popiežiaus nuncijus Ante Jozičius pareiškė, kad šiuo klausimu jokių pareiškimų neskelbs. Katalikų socialinis darbuotojas ir aktyvistas Artemas Tkačukas tvirtina, kad reikia griežtesnės pozicijos. Dėl glaudžių ryšių su Rusija Baltarusija turi ribotą prieigą prie tarptautinės arenos. O po to, kai Katalikų Bažnyčia pasisakė apie 2021 m. rugsėjį Baltarusijos oficialiame dienraštyje „Minskaja Pravda“ pasirodžiusią įžeidžiančią antikatalikišką karikatūrą, režimas laikraščiui skyrė deramą papeikimą. „Žinoma, Katalikų Bažnyčia čia yra mažumoje – jai trūksta seserinės bažnyčios Lenkijoje svorio ir ji priversta vykdyti Šventojo Sosto nurodymus“, – sakė Tkačukas. „Tačiau nepaisant plačiai paplitusių šiuolaikinių kalbų apie sinodiškumą, čia viskas atrodo visiškai kitaip. Vatikanui daugiausia dėmesio skiriant oficialiai diplomatijai ir spaudimui vietos vyskupams bei kunigams paklusti, katalikų bendruomenė, regis, ignoruojama“, – sakė jis. Tkačukas mano, kad Vatikano pozicija sumenkino arkivyskupo T. Kandrusievičiaus, kurį vertino ir kuriuo pasitikėjo pats popiežius Jonas Paulius II ir kuris laikomas svarbiu istorijos liudininku komunistinio režimo žlugimo metu ir po jo, svarbą. Popiežiaus Pranciškaus pontifikate su baltarusiais simboliu tapo dar kai kas.  Likimo paradoksas, paskutiniai popiežiaus Pranciškaus pakrikštyti žmonės buvo baltarusiai. Balandžio pradžioje Baltarusijoje politiškai motyvuotoje byloje nuteistas klinikų tinklo „New Vision“ įkūrėjas Olegas Kauryginas nusprendė pakrikštyti savo sūnus Otto ir Levoną. Kadangi verslininko žmona ir vaikai gyvena Maltoje, katalikiškoje aplinkoje, jis nusprendė, kad jie atsivers į katalikybę. Šeimai kilo mintis paprašyti popiežiaus Pranciškaus pakrikštyti berniukus. Balandžio 10 d., likus 11 dienų iki mirties, popiežius davė sutikimą. Popiežiaus sutikimas atlikti krikštą yra gana retas atvejis. Pasak Kaurygino, popiežius per metus krikštija tik kelias dešimtis vaikų. Olegas neturi atsakymo, kodėl Pranciškus pasirinko Baltarusijos verslininko sūnus. Kaip matome, baltarusiai buvo paskutiniai, kuriuos popiežius Pranciškus palaimino ir pakrikštijo. Nepaisant visų prieštaravimų ir situacijų be atsakymų, jis liks popiežiumi, kuris mylėjo Gudiją.

Autorius: TRAKŲ ŽEMĖ

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama