Rugpjūtis Marko Rothko muziejuje Daugpilyje
Sunra
Turinį įkėlė
Tekstas ir nuotraukos dr. Kristinos Stankevičiūtės (VILNIUS TECH)
Jei sugalvotumėte pasivažinėti po Šiaurės Lietuvą, paskirkite papildomą pusdienį nuvykti į Daugpilį. Ten Dauguvos upės pakrantėje stūkso akmeninė miesto tvirtovė, o joje įsikūręs pasaulinio garso amerikiečių menininko Marko Rothko muziejus. Šią vasarą jame vyksta net šešios puikios parodos, kurias tikrai labai verta aplankyti. Kai kurias iš jų dar spėsite pamatyti, jei suskubsite.
Muziejus prasidėjo nuo Marko Rothko menų centro, kuris buvo įkurtas kultūriniam turizmui Latvijoje skatinti. 2013 m., baigus istorinio 1833 m. Daugpilio tvirtovės arsenalo pastato renovaciją, centras virto muziejumi ir atvėrė duris lankytojams.
Paties M. Rothko darbų čia itin nedaug, tad šio menininko gerbėjai gal nebus be galo nudžiuginti, tačiau keičiamos parodos – visada įspūdingos, o nuolat pildoma abstraktaus Latvijos meno kolekcija – tikrai verta dėmesio. Yra ir keletas Lietuvos dailininkų darbų.
***********
M. Rothko gyvenimas prasidėjo 1903 m. Daugpilyje, kur jis gimė intelektualų Rothkowitzių šeimoje. 1913 m., baimindamasi privalomos tarnybos Rusijos caro armijoje, šeima išvyko į JAV, kur apsigyveno Portlando mieste. 1923 m. Markus persikėlė į Niujorką, čia mokėsi Parson’s dizaino mokykloje, studijavo Jeilio universitete, lankė kursus pas kubistą Maxą Weberį, susipažino su modernizmu, vokiečių ekspresionizmu, siurrealizmu ir kitomis madingomis to laikotarpio meno srovėmis, pradėjo tapyti ir, paskatintas draugų, pasirinko profesionalaus tapytojo kelią. Ištobulinęs savo abstrakčios tapybos stilių, M. Rothko išgarsėjo specifine vaizdavimo maniera, kurią kritikai pavadino persiliejančia daugiaforme tapyba – jos esmę sudarė susiliejančių spalvų plokštumų kombinacijos drobėje. Vienas iš vadinamosios spalvos lauko tapybos pradininkų, vienas žymiausių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų ir vienas žymiausių JAV tapytojų.
***********
Suskubti į muziejų būtent rugpjūtį verta visų pirma dėl tapytojo Sergejaus Dyomino kūrybos, kuri eksponuojama itin retai. Pagrindinis menininko užsiėmimas – darbas archyve, tapyba – tik hobis, todėl paveikslų sukuriama nedaug, o ir tuos pačius kolekcionuoja vienas pasišventęs jo tapybos gerbėjas. Taigi ši paroda – puiki proga iš arčiau susipažinti su S. Dyomino kūrybos keliu. Eksponuojami tiek ankstyvieji darbai (nuo 1998 m.), tiek naujausi kūriniai.
Specifinė menininko tapybos maniera lengvai atpažįstama tiek iš jo braižo, tiek iš dominuojančių vaizdinių – fantasmagorinių, neproporcingų figūrų. Ryškios spalvos provokuoja greitą žvilgsnį, tačiau smulkios detalės priverčia sustoti ilgesniam laikui. Lietuviška akis pastebi panašumą su Šarūno Saukos darbais. Tačiau S. Dyomino darbuose – mažiau chaoso, mažiau grotesko, daugiau sarkazmo ir šaržų. „Nesu linkęs gilintis į dalykus, kuriems negaliu daryti įtakos, į klausimus, kurie nuo manęs nepriklauso, už kuriuos neatsakau, prie kurių negaliu prisidėti ar kurių negaliu pakeisti. Didžiulėje kosminėje sriuboje, kurioje visi kunkuliuojame, mums suteikta reta ir atsitiktinė privilegija patirti gyvenimą. Nei daugiau, nei mažiau“, – sako tapytojas. Išdarkytos formos, neproporcingos galūnės, ikonų šventaisiais tapę primatai ir kitokios keistumo apraiškos atskleidžia ironišką, tačiau smalsų ir provokuojantį S. Dyomino žvilgsnį į pasaulį.
Paroda eksponuojama iki rugpjūčio 24 d.
***********
Antroji priežastis, kodėl verta apsilankyti M. Rothko muziejuje – didelis dėmesys lietuvių menininkams. Čia nuolat eksponuojami įvairiausiomis medijomis (tapybos, grafikos, fotografijos ir kitų) kuriančių autorių darbai – tiesą sakant, nežinau tokio muziejaus ar galerijos Lietuvoje, kurie tiek daug savo erdvių ir laiko skirtų Latvijos menui (aišku, gal tiesiog turėčiau atidžiau pasidomėti – bet kuriuo atveju toks dėmesys Lietuvos menui nuteikia labai maloniai).
Rugpjūtį M. Rothko muziejaus svečias – šiaulietis menininkas, grafikos kūrėjas Vaidotas Janulis ir jo paroda „Juodos tylos grafika“ („Black Silent Graphics“). Ji susideda iš dviejų dalių: vienoje – vizijos ir prisiminimai, kitoje – savotiškas interpretacijų ciklas vokų tema. Pastarųjų penkerių metų laikotarpio darbuose menininkas sako kviečiantis žiūrovus į kelionę, tyrinėjančią ženklų ir objektų simboliką. „Juodos tylos grafikoje“ pagrindiniu simboliu tampa vokas – ir laiško, ir akies žvilgsnio palydovas. Darbuose – fizinių laiškų ir jų keliamų emocijų vaizdiniai – nuo ilgesio, nerimo, baimės iki istorinių žinių.
Paroda vyksta iki rugpjūčio 17 d.
***********
Taip pat vyksta didžiulė vieno ryškiausių Latvijos tapytojų Kasparo Zarinio paroda „Ordo Mundi“. Ši lotynišku pavadinimu išreiškiama Pasaulio tvarka organizuojama į tris paveikslų grupes: fontanai, gėlės ir figūrinės kompozicijos. Darbai išsiskiria spalvomis, vaizdinių paprastumu ir drobių apimtimi – argi nenuostabu būtų pasikabinti ant sienos 3 kv. m dydžio orchidėjų puokštę? O gal bijūnų?
Paroda eksponuojama iki rugpjūčio 17 d.
***********
Savo atmosfera ir artefaktais labiausiai išsiskiria tradicinio kinų menų paroda „Rytietiška elegancija“, kurioje eksponuojami atrinkti darbai iš Tiandzino istorijos ir meno muziejaus rinkinių. Nors įkurtas 1918 m., muziejus prisistato kaip vienas seniausių Kinijoje. Parodai Eksponuoti Daugpilyje buvo atrinkti objektai, vienaip ar kitaip besisiejantys su M. Rothko susidomėjimu nevakarietiškomis kultūromis ir jų mitologijomis: čia galima išvysti tūkstantmečių senumo kaligrafijos pavyzdžių (seniausias rankraštis – 303–361 m. gyvenusio Wang Xizhi laiškas) ir antrą tūkstantmetį skaičiuojančių piešinių tušu. Salės kvepia medžiu ir vašku, tarsi senutėliai meno kūriniai kvėpuotų savo ilgaamže dvasia tiesiai lankytojams į plaučius.
***********
Paroda vyksta iki rugpjūčio 24 d.
Jei vis dėlto nespėjote nuvykti į Daugpilį rugpjūtį, tikrai galite tai padaryti rugsėjį. Būsimų parodų paslapties muziejus neatskleidžia, bet tikrai išvysite nuolatinę ekspoziciją ir įspūdingą 13-ojo tarptautinio keramikos simpoziumo dalyvių darbų parodą. Nuo 2013 m. kasmet vykstančiame simpoziume šiemet dalyvavo penkiolika menininkų iš septynių šalių, taip pat ir Lietuvos.
Keramikos menas iš tiesų šiek tiek nedėkingas užsiėmimas menininkui: darbas – sunkus, medžiagos – kaprizingos, rizikos – labai didelės (dažnai tenka perkurti ar perdaryti, nes degimo krosnyje dirbiniai gali pakisti ar išvis suskilti), o galutinis rezultatas dažnai tampa savotišku galvosūkiu žiūrovui, kokiai vertinimo lentynėlei jį priskirti. Keramika – vis dėlto ne skulptūra, tarsi tikimės iš jos kokio nors funkcionalumo, juk ji vadinama taikomuoju menu, vadinasi, kažkaip turėtų būti pritaikoma buityje. Tačiau šiuolaikinės keramikos kūriniai iš tiesų retai kada atlieka buitinę pritaikomąją funkciją. Žymiai dažniau tai neįtikėtino grožio ir sudėtingumo plastinio meno kūriniai, stebinantys keramikos materijos galimybėmis ir autorių gebėjimu išgauti tooookias formas.
Šią parodą galima apžiūrėti iki rugsėjo 16 d.
Suskubti į muziejų būtent rugpjūtį verta visų pirma dėl tapytojo Sergejaus Dyomino kūrybos, kuri eksponuojama itin retai. Pagrindinis menininko užsiėmimas – darbas archyve, tapyba – tik hobis, todėl paveikslų sukuriama nedaug, o ir tuos pačius kolekcionuoja vienas pasišventęs jo tapybos gerbėjas. Taigi ši paroda – puiki proga iš arčiau susipažinti su S. Dyomino kūrybos keliu. Eksponuojami tiek ankstyvieji darbai (nuo 1998 m.), tiek naujausi kūriniai.
Specifinė menininko tapybos maniera lengvai atpažįstama tiek iš jo braižo, tiek iš dominuojančių vaizdinių – fantasmagorinių, neproporcingų figūrų. Ryškios spalvos provokuoja greitą žvilgsnį, tačiau smulkios detalės priverčia sustoti ilgesniam laikui. Lietuviška akis pastebi panašumą su Šarūno Saukos darbais. Tačiau S. Dyomino darbuose – mažiau chaoso, mažiau grotesko, daugiau sarkazmo ir šaržų. „Nesu linkęs gilintis į dalykus, kuriems negaliu daryti įtakos, į klausimus, kurie nuo manęs nepriklauso, už kuriuos neatsakau, prie kurių negaliu prisidėti ar kurių negaliu pakeisti. Didžiulėje kosminėje sriuboje, kurioje visi kunkuliuojame, mums suteikta reta ir atsitiktinė privilegija patirti gyvenimą. Nei daugiau, nei mažiau“, – sako tapytojas. Išdarkytos formos, neproporcingos galūnės, ikonų šventaisiais tapę primatai ir kitokios keistumo apraiškos atskleidžia ironišką, tačiau smalsų ir provokuojantį S. Dyomino žvilgsnį į pasaulį.
Paroda eksponuojama iki rugpjūčio 24 d.
***********
Antroji priežastis, kodėl verta apsilankyti M. Rothko muziejuje – didelis dėmesys lietuvių menininkams. Čia nuolat eksponuojami įvairiausiomis medijomis (tapybos, grafikos, fotografijos ir kitų) kuriančių autorių darbai – tiesą sakant, nežinau tokio muziejaus ar galerijos Lietuvoje, kurie tiek daug savo erdvių ir laiko skirtų Latvijos menui (aišku, gal tiesiog turėčiau atidžiau pasidomėti – bet kuriuo atveju toks dėmesys Lietuvos menui nuteikia labai maloniai).
Rugpjūtį M. Rothko muziejaus svečias – šiaulietis menininkas, grafikos kūrėjas Vaidotas Janulis ir jo paroda „Juodos tylos grafika“ („Black Silent Graphics“). Ji susideda iš dviejų dalių: vienoje – vizijos ir prisiminimai, kitoje – savotiškas interpretacijų ciklas vokų tema. Pastarųjų penkerių metų laikotarpio darbuose menininkas sako kviečiantis žiūrovus į kelionę, tyrinėjančią ženklų ir objektų simboliką. „Juodos tylos grafikoje“ pagrindiniu simboliu tampa vokas – ir laiško, ir akies žvilgsnio palydovas. Darbuose – fizinių laiškų ir jų keliamų emocijų vaizdiniai – nuo ilgesio, nerimo, baimės iki istorinių žinių.
Paroda vyksta iki rugpjūčio 17 d.
***********
Taip pat vyksta didžiulė vieno ryškiausių Latvijos tapytojų Kasparo Zarinio paroda „Ordo Mundi“. Ši lotynišku pavadinimu išreiškiama Pasaulio tvarka organizuojama į tris paveikslų grupes: fontanai, gėlės ir figūrinės kompozicijos. Darbai išsiskiria spalvomis, vaizdinių paprastumu ir drobių apimtimi – argi nenuostabu būtų pasikabinti ant sienos 3 kv. m dydžio orchidėjų puokštę? O gal bijūnų?
Paroda eksponuojama iki rugpjūčio 17 d.
***********
Savo atmosfera ir artefaktais labiausiai išsiskiria tradicinio kinų menų paroda „Rytietiška elegancija“, kurioje eksponuojami atrinkti darbai iš Tiandzino istorijos ir meno muziejaus rinkinių. Nors įkurtas 1918 m., muziejus prisistato kaip vienas seniausių Kinijoje. Parodai Eksponuoti Daugpilyje buvo atrinkti objektai, vienaip ar kitaip besisiejantys su M. Rothko susidomėjimu nevakarietiškomis kultūromis ir jų mitologijomis: čia galima išvysti tūkstantmečių senumo kaligrafijos pavyzdžių (seniausias rankraštis – 303–361 m. gyvenusio Wang Xizhi laiškas) ir antrą tūkstantmetį skaičiuojančių piešinių tušu. Salės kvepia medžiu ir vašku, tarsi senutėliai meno kūriniai kvėpuotų savo ilgaamže dvasia tiesiai lankytojams į plaučius.
***********
Paroda vyksta iki rugpjūčio 24 d.
Jei vis dėlto nespėjote nuvykti į Daugpilį rugpjūtį, tikrai galite tai padaryti rugsėjį. Būsimų parodų paslapties muziejus neatskleidžia, bet tikrai išvysite nuolatinę ekspoziciją ir įspūdingą 13-ojo tarptautinio keramikos simpoziumo dalyvių darbų parodą. Nuo 2013 m. kasmet vykstančiame simpoziume šiemet dalyvavo penkiolika menininkų iš septynių šalių, taip pat ir Lietuvos.
Keramikos menas iš tiesų šiek tiek nedėkingas užsiėmimas menininkui: darbas – sunkus, medžiagos – kaprizingos, rizikos – labai didelės (dažnai tenka perkurti ar perdaryti, nes degimo krosnyje dirbiniai gali pakisti ar išvis suskilti), o galutinis rezultatas dažnai tampa savotišku galvosūkiu žiūrovui, kokiai vertinimo lentynėlei jį priskirti. Keramika – vis dėlto ne skulptūra, tarsi tikimės iš jos kokio nors funkcionalumo, juk ji vadinama taikomuoju menu, vadinasi, kažkaip turėtų būti pritaikoma buityje. Tačiau šiuolaikinės keramikos kūriniai iš tiesų retai kada atlieka buitinę pritaikomąją funkciją. Žymiai dažniau tai neįtikėtino grožio ir sudėtingumo plastinio meno kūriniai, stebinantys keramikos materijos galimybėmis ir autorių gebėjimu išgauti tooookias formas.
Šią parodą galima apžiūrėti iki rugsėjo 16 d.
Autorius: Jurgita
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
