„Kultūros vi­re­nė“ – bend­ruo­me­nės ir me­ni­nin­kų me­ka

Ku­lių mies­te­lis, esan­tis Plun­gės ra­jo­ne, ga­li di­džiuo­tis ne tik tur­tin­ga is­to­ri­ja, kul­tū­ros pa­vel­do pa­sta­tų an­samb­liu, bet ir nau­ju 2023 me­tais at­ver­tu bend­ruo­me­nės trau­kos cent­ru – „Kul­tū­ros vi­re­ne“. Il­gą lai­ką ne­nau­do­ja­mą pa­sta­tą nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kė­lė Ku­liuo­se įsi­kū­rę Klai­pė­dos kū­ry­bi­nio in­ku­ba­to­riaus „Kul­tū­ros fab­ri­kas“ va­do­vė Rai­mon­da Ma­sals­kie­nė su vy­ru Va­len­ti­nu Ma­sals­kiu.

Mies­te­lį gar­si­na iš­ki­lios Lie­tu­vos as­me­ny­bės

Ku­liuo­se prieš dau­giau nei 240 me­tų jė­zui­tų ku­ni­gas An­ta­nas Rim­ke­vi­čius ša­lia Šv. vys­ku­po Sta­nis­lo­vo baž­ny­čios pa­sta­tė du pa­sta­tus. Vie­nas jų ne­tru­kus bu­vo pra­min­tas bal­tuo­ju ar­ba ne­de­gan­čiu na­mu, o ki­tas – rau­do­nuo­ju na­mu. Pas­ta­ra­ja­me ka­dai­se gy­ve­no gar­sus Lie­tu­vių ra­šy­to­jas Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas, taip pat sa­vo jau­nys­tės die­nas čia lei­do ir So­fi­ja Ky­man­tai­tė-Čiur­lio­nie­nė, vei­kė knyg­ne­šių cent­ras, šiuo me­tu ja­me įreng­ta šar­vo­ji­mo sa­lė.

Bal­ta­sis na­mas bu­vo ūki­nės pa­skir­ties, ko­lū­kio lai­kais ja­me vei­kė val­gyk­la, o iki tol pa­sta­to pa­skir­tis keis­da­vo­si – bu­vo pie­ni­nė, elekt­ros pa­sto­tė, ga­liau­siai įsi­kū­rė san­dė­liai. Tik 2005 me­tais šis komp­lek­sas bu­vo su­grą­žin­tas ka­ta­li­kų baž­ny­čiai ir nuo to lai­ko sto­vė­jo tuš­čias.

„Virš bal­to­jo na­mo du­rų ga­li­me iš­vys­ti lo­ty­niš­ką pa­va­di­ni­mą „Haec do­mus ar­de­re ne­scia“, ku­ris reiš­kia – šis na­mas ne­de­ga. Tik sta­ty­bos me­tai už­ra­šy­ti su klai­da, ją pa­da­rė so­viet­me­čio dai­li­nin­kas, res­tau­ra­vęs už­ra­šą pa­ra­šė 1670 me­tus, nors iš tik­ro sta­ty­bos da­tuo­ja­mos 1780 me­tais“, – kal­bė­jo R. Ma­sals­kie­nė.

Šian­dien šis is­to­ri­nis pa­vel­das at­vi­ras Ku­lių bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­voms ir kul­tū­ri­nės ter­pės puo­se­lė­ji­mui. Prieš de­šimt me­tų į Ku­lių mies­te­lį at­si­kraus­tę Ma­sals­kiai džiau­gė­si su­ra­dę to­kią uni­ka­lią, iš­skir­ti­nę ir is­to­ri­ja al­suo­jan­čią vie­tą. Bu­vo pa­si­ry­žę daug ir kant­riai dirb­ti, kad ku­liš­kiams ir mies­te­lio lan­ky­to­jams su­kur­tų tik­rą me­no me­ką. Sutuoktiniai iš­siaiš­ki­no mies­te­lio ir ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nių is­to­ri­nį kon­teks­tą, tur­tin­gą kul­tū­ri­nę praei­tį. Ta­len­tin­gų me­ni­nin­kų gal­vo­se gi­mu­sios idė­jos pamažu virto kū­nu.

Iki tol vi­sų va­din­tam bal­ta­jam na­mui bu­vo su­teik­tas nau­jas pa­va­di­ni­mas ir 2023 m. spa­lio 27 die­ną jis pla­čiai at­vė­rė du­ris vi­suo­me­nei jau kaip „Kul­tū­ros vi­re­nė“.

Drą­sūs ir veik­lūs žmo­nės

Že­mai­ti­jo­je vi­re­ne yra va­di­na­ma vir­tu­vė ar­ba di­džiu­lis ug­nia­ku­ras su pla­čiu mū­ri­niu gaub­tu, pe­rei­nan­čiu į siau­rė­jan­tį ka­mi­ną, ku­ria­me žmo­nės ga­min­da­vo mais­tą, rū­ky­da­vo mė­są, džio­vin­da­vo mal­kas. Toks au­ten­tiš­kas ka­mi­nas iš­li­kęs ir Ku­lių „Kul­tū­ros vi­re­nė­je“ ir yra vie­nas di­džiau­sių Že­mai­ti­jo­je. Bū­tent šis na­mo ele­men­tas ir pa­suf­le­ra­vo pa­va­di­ni­mą nau­ja­jai įstai­gai – jis bu­vo iš­rink­tas pa­si­tel­kus bend­ruo­me­nės na­rius, kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių me­tu.

Vis dėl­to ne pa­slap­tis: kad ir ko­kios gra­žios idė­jos gims­ta gal­vo­je, jei­gu nė­ra fi­nan­sa­vi­mo, ta­da su­dė­tin­ga gal­vo­ti apie to­li­mes­nius žings­nius ar di­des­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą.

„Be ga­lo džiau­giuo­si, kad mū­sų idė­joms pri­ta­rė ir iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­riaus Kli­šo­nis bei ad­mi­nist­ra­ci­ja. Ap­leis­to na­mo po­ten­cia­lą įžvel­gė ir Ku­lių mies­te­lio bend­ruo­me­nės na­riai, me­ni­nin­kai, or­ga­ni­zuo­jan­tys „So­fi­jos“ fes­ti­va­lį. Kar­tą ne­ti­kė­tai pa­ma­čiau siū­ly­mą teik­ti pa­raiš­ką Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ir Nor­ve­gi­jos fi­nan­si­nių me­cha­niz­mų pro­gra­mai „Kul­tū­ra“, su­ri­zi­ka­vau ir mums pa­si­se­kė. No­riu pa­si­džiaug­ti, kad Ku­lių bend­ruo­me­nė kar­tu su pir­mi­nin­ke Ag­ne Al­čaus­kie­ne yra iš tie­sų drą­si, priė­mė idė­jas, pa­si­ti­kė­jo, nuo­lat ska­ti­no. Tik štai nuo pir­mos min­ties iki jos rea­li­za­vi­mo praė­jo pen­ke­ri me­tai, pa­si­tai­ky­da­vo sun­ku­mų, kliū­čių, bet ne­pai­sant to – mums pa­vy­ko“, – kal­bė­jo R. Ma­sals­kie­nė.

„Kul­tū­ros vi­re­nės“ pro­jek­to va­do­vė pa­sa­ko­jo, kad ap­lin­ki­niai ją vis ban­dė įkal­bė­ti rink­tis ne bal­tą­jį, o rau­do­ną­jį na­mą, ku­ris is­to­ri­ne pra­sme ir ten gy­ve­nu­sio­mis as­me­ny­bė­mis yra ženk­liai tur­tin­ges­nis. Bet R. Ma­sals­kie­nė ti­ki­no, kad la­biau­siai ją su­ža­vė­jo bal­to­jo pa­sta­to vi­di­nė ar­chi­tek­tū­ra bei sklei­džia­ma pa­slap­ties au­ra. Pas­ta­tą su­pro­jek­ta­vo A. Rim­ke­vi­čius, čia per­kel­tas po jė­zui­tų ju­dė­ji­mo su­by­rė­ji­mo iš Var­nių. Jis tu­rė­jo am­bi­ci­jų šiam Die­vo už­mirš­tam kraš­tui, no­rė­jo, kad bū­tų įkur­ta bend­ruo­me­nės ar­ba­ti­nė ir, pa­sak R. Ma­sals­kie­nės, ga­liau­siai jo lū­kes­čiai iš­si­pil­dė ir net su kau­pu.

Ste­bi­nan­ti ren­gi­nių gau­sa

Jau­kios ir mo­der­niai pri­tai­ky­tos „Kul­tū­ros virenės” erd­vės su­lau­kia įvai­rių sri­čių me­ni­nin­kų ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš vi­so pa­sau­lio, ku­rių kū­ry­bai at­vi­ros pa­sta­te esan­čios erd­vės. Vyks­ta pa­ro­dų pri­sta­ty­mai, spek­tak­liai, kon­fe­ren­ci­jos, se­mi­na­rai. Ne­to­li­mo­je atei­ty­je R. Ma­sals­kie­nė ke­ti­na su­bur­ti „Vi­re­nės teat­rą“, su­kur­ti ke­le­to spek­tak­lių re­per­tua­rą ir juos ro­dy­ti žmo­nėms ru­dens, žie­mos ir pa­va­sa­rio se­zo­nų me­tu.

Bu­vu­sio bal­to­jo na­mo erd­vė­se įvai­rius ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­ja ir vie­ti­nės ak­ty­vios mies­te­lio mo­te­rys, jos čia ren­ka­si skai­ty­ti poe­zi­ją, eks­po­nuo­ja sa­vo kur­tų pa­veiks­lų pa­ro­das.

Ku­lių bend­ruo­me­nė su­kū­rė iki šiol Plun­gės ra­jo­ne ne­gir­dė­tą pa­slau­gą – gast­ro­no­mi­nį tu­rą „Kle­bo­niš­kos vi­re­nės pa­sa­ko­ji­mai“. Šios edu­ka­ci­jos me­tu lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka dvi kle­bo­no se­se­rys su pa­gal­bi­nin­kė­mis ir sa­vo įdo­miais pa­sa­ko­ji­mais bei šmaikš­čio­mis is­to­ri­jo­mis nu­ke­lia į XX a. pra­džios Ku­lių mies­te­lio gy­ve­ni­mą. Lan­ky­to­jams ap­ro­do­mi kle­bo­ni­jos vi­re­nės rū­siai, kam­ba­riai, ska­nau­ja­mi že­mai­tiš­ki val­giai, vai­ši­na­ma­si so­čiais pie­tu­mis ir, ži­no­ma, de­ser­tais.

Taip pat ga­li­ma už­si­sa­ky­ti eks­kur­si­ją-edu­ka­ci­ją „So­fi­jos Ky­man­tai­tės-Čiur­lio­nie­nės Kuliai“, jos me­tu lan­ky­to­jai su­pa­žin­di­na­mi su žy­mios vi­suo­me­nės vei­kė­jos, ra­šy­to­jos, pe­da­go­gės, me­no kri­ti­kės ir ver­tė­jos S. Ky­man­tai­tės-Čiur­lio­nie­nės ry­šiais ir są­sa­jo­mis su Ku­liais. Ap­lan­ko­mas kam­ba­rė­lis, ku­ria­me gy­ve­no So­fi­ja, gi­dė pa­pa­sa­ko­ja is­to­ri­jas, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis į Ku­lius at­vy­ko žy­miau­sias lie­tu­vių dai­li­nin­kas ir kom­po­zi­to­rius Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis, ki­tus įdo­mius fak­tus.

Pa­sak R. Ma­sals­kie­nės, Ku­lių bend­ruo­me­nė la­bai džiau­gia­si at­si­ra­du­siu nau­ju kul­tū­ros ob­jek­tu, į veik­las įsi­trau­kė ini­cia­ty­vūs žmo­nės, vi­sa­da ga­lin­tys ir no­rin­tys iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką. Anot „Ku­lių vi­re­nės“ pro­jek­to va­do­vės, iman­tis ši­to vie­nas iš pa­grin­di­nių tiks­lų bu­vo pa­si­tel­kus me­ni­nę veik­lą gar­sin­ti Ku­lius. Vie­ti­niai gy­ven­to­jai no­riai pri­si­de­da prie to, pa­lai­ko ir di­džiuo­ja­si sa­vo mies­te­lio iš­skir­ti­nu­mu.

„Šiek tiek ap­mau­du, kad „Kul­tū­ros vi­re­nės“ du­rys at­vi­ros bū­na tik vyks­tant ren­gi­niams ar edu­ka­ci­jos. La­bai ti­ki­mės, kad pa­vyks pri­trauk­ti žmo­nes pa­pras­tam užė­ji­mui bet ko­kiu me­tu, jau­kiam po­kal­biui prie ar­ba­tos puo­de­lio. Bet, kaip ži­nia, že­mai­čiai yra nie­kur ne­sku­ban­tys, ra­mūs žmo­nės, ma­tyt, dar rei­kia lai­ko ap­si­pras­ti ir įsi­drą­sin­ti“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vė.

Ku­lių vi­zi­ti­nė kor­te­lė – So­fi­jos fes­ti­va­lis

Lie­pos mė­ne­sį jau de­vin­tą kar­tą Ku­liai pa­kvies į tra­di­ci­niu ta­pu­sį bei šiais me­tais įga­vu­sį rep­re­zen­ta­ci­nį ren­gi­nio sta­tu­są So­fi­jos fes­ti­va­lį. Įk­vėp­tas ju­bi­lie­ji­nių Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio me­tų dva­sios, fes­ti­va­lis kvies at­ras­ti jau pa­žįs­ta­mus kū­ri­nius, nau­jus ta­len­tus, me­ni­nin­kus, teat­ra­lus, poe­tus, dra­ma­tur­gus. Į fes­ti­va­lį su­grįš vir­tua­lios rea­ly­bės ki­no ir edu­ka­ci­jos erd­vės, pri­sta­tan­čios M. K. Čiur­lio­nio kū­ry­bos pa­sau­lį.

Fes­ti­va­lį ati­da­rys mu­zi­ki­nė de­di­ka­ci­ja Ku­liuo­se gy­ve­nu­siam ra­šy­to­jui Liud­vi­kui Ja­ki­ma­vi­čiui – kon­cer­te „Liud­vi­kas“ da­ly­vaus ak­to­rius And­rius Bia­lob­žes­kis, per­ku­si­nin­kas Ar­ka­di­jus Go­tes­ma­nas ir džia­zo pia­nis­tas To­mas Ku­ta­vi­čius. Vė­liau fes­ti­va­lio va­ka­rus pri­pil­dys džia­zo ir vio­lon­če­lių gar­sai – su džia­zo or­kest­ru gros sak­so­fo­nis­tas Pet­ras Vyš­niaus­kas, pa­si­ro­dys vio­lon­če­lių kvar­te­tas.

Kaip ir kas­met, So­fi­jos fes­ti­va­ly­je veiks ta­py­bos ir skulp­tū­ros pa­ro­dos, su­grįš vir­tua­lios rea­ly­bės ki­no ir edu­ka­ci­jos erd­vė, ku­rio­je net tris die­nas bus ga­li­my­bė iš­ban­dy­ti nau­jau­sią uni­ka­lią pa­tir­tį – fil­mą „Pa­sau­lių su­tvė­ri­mą“. Mi­nint M. K. Čiur­lio­nio gim­ta­die­nį rug­sė­jo mė­ne­sį įvyks mu­zi­ki­nė prem­je­ra, su­kur­ta Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos ak­to­ri­nio kur­so stu­den­tų, pri­min­sian­ti Čiur­lio­nio pėd­sa­kus Ku­liuo­se.

Kaip vis­ką api­bend­rin­da­ma sa­kė R. Ma­sals­kie­nė, Ku­lių mies­te­lis yra tik­ras sėk­mės paukš­tis, al­suo­jan­tis is­to­ri­ja bei sklei­džian­tis ži­nią pa­sau­liui apie čia gy­ve­nu­sias gar­sias as­me­ny­bes ir vie­ti­nių gy­ven­to­jų bend­rys­tę.

Autorius: Lina RUIBIENĖ / Laikraščio „Žemaitis“ žurnalistė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama