„Dominikonų keliais“ – šimtmečių palikimas, kurį dar galima paliesti

Lietuvoje pristatomas pažintinis projektas „Dominikonų keliais“, kviečiantis keliauti ir atrasti vietas, kuriose kelis šimtmečius veikė broliai dominikonai. Projektą sudaro keturi maršrutai – Vilniaus, Šiaurinis, Pietinis ir Ilgasis, – apimantys daugiau kaip trisdešimt objektų visoje Lietuvoje.

Pasak brolio SŁAWOMIRO BRZOZECKIO OP, projekto pradžia siekia 2016-uosius – ordino įkūrimo 800-ąsias metines. Jubiliejus tapo postūmiu ne tik švęsti, bet ir sistemingai tyrinėti jo istoriją.

„Per ekspedicijas aplankėme ne tik gerai žinomas šventoves, bet ir vietas, kur iš vienuolynų teliko pavadinimai ar archeologiniai pėdsakai“, – sako brolis dominikonas.

Brolis Sławomiras pabrėžia, kad dominikonų architektūra yra neatsitiktinė – ji tiesiogiai atspindi ordino prigimtį. Pamokslininkų ordinas nuo pat XIII a. vertino intelektinį pasirengimą, mokymą ir viešą skelbimą. Tai reiškė erdves, pritaikytas žmonių susirinkimams: dideles navas, gerą akustiką, reprezentatyvius fasadus mieste.

Lietuvoje dominikonų klestėjimo viršūnė sutapo su Baroko epocha. Šio stiliaus šedevrai – Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia ir Lukiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – išlieka ryškiausios ordino architektūrinės žymos sostinėje.

„Barokas dominikonams buvo natūralus – jis kalbėjo žmonėms, kvietė į dialogą, stebino ir mokė tuo pačiu metu“, – tęsia vienuolis.

Laidoje brolis Sławomiras kalba ir apie platesnį klausimą – kaip senas, viduramžiais gimęs ordinas randa prasmę šiandienėje visuomenėje. Jo teigimu, projektas „Dominikonų keliais“ kalba apie atvirumą kaip kvietimą vietos gyventojams ir šalies svečiams pajusti, kad istorija yra ne kur nors toli, o čia pat, tik reikia žinoti, kur žiūrėti.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama